Ar kada pastebėjote, kad kai kuriomis dienomis biure netikėtai sumažėja kolegų? Pasirodo, kai kurios kalendorinės datos yra labai palankios „staigioms ligoms“ ar paprasčiausiam norui pasidaryti pertrauką. Nors sergamumas biuruose yra natūrali darbo kasdienybės dalis, kai kurios dienos kasmet smarkiai išsiskiria didesniu darbuotojų neatvykimu.
Šventės – dažniausia nedarbingumo priežastis
Pasak darbo rinkos tendencijų analizės, didžioji dalis dažniausių sergamumo atvejų sutampa su pagrindinėmis metų šventėmis. Per šiuos laikotarpius nemažai žmonių skambina darbdaviui dėl blogos savijautos. Šventiniai metai dažnai atneša ne tik džiaugsmą, bet ir daugiau streso, pervargimo bei per gausų valgymą ar susitikimus su artimaisiais. Visa tai neretai baigiasi tuo, kad norisi bent dienai atsikvėpti ar atsigauti.
Ypatingas dėmesys pošventinėms dienoms
Didžiausias sergamumo šuolis paprastai fiksuojamas iškart po Kalėdų – ši diena stipriai išsiskiria iš kitų metų dienų darbuotojų neatvykimu. Dažnai tai siejama ne tik su šventės nuovargiu ar ilgomis laisvadieniais, bet ir su tuo, kad per šeimyninius susibūrimus padidėja infekcijų rizika – po to daugiau žmonių gali susirgti. Žmonės, jaučiantys peršalimo simptomus ar tiesiog prislėgtą savijautą, renkasi likti namuose.
Pirmoji diena po Velykų
Dar viena ryški diena – iškart po Velykų, kai padaugėja neatvykstančių į darbą. Tai gali būti susiję su šeimyninėmis tradicijomis ar paprasčiausiu noru pratęsti savaitgalį. Be to, kai kuriose vietose tądien mokinių atostogos, tad tėvai lieka su vaikais namuose.
Sausio 2-oji – papildoma žiemos pertrauka
Metų pradžioje, ypač sausio 2-ąją, daugelyje biurų vyrauja tyluma. Po Naujųjų metų šventimo žmonės dažnai vis dar jaučia nuovargį arba tiesiog siekia kuo ilgiau išlaikyti šventinę nuotaiką. Taip pat tėvai, neturėdami kur palikti vaikų per mokinių atostogas, gali nuspręsti pasilikti namuose.
Pirmadieniai – sunkiausia savaitės pradžia
Pastebėta, kad pirmadieniai nuolat išsiskiria didesniu „ligų antplūdžiu“. Apytiksliai penktadalis visų susirgimų paieškų tenka pirmadieniui. Pratęstas savaitgalis leidžia darbuotojams atgauti jėgas, o kartu šiek tiek pailginti laisvalaikį. Įdomu, kad priešingai nei galima tikėtis, penktadieniai retai tampa dažnesnėmis neatvykimų dienomis.
Diena po Motinos dienos
Gegužės viduryje, ypač pirmadienį po Motinos dienos, darbuotojų sergamumo procentas taip pat išauga. Nors simboliškai ši šventė nėra susijusi su ilgu savaitgaliu, dalis žmonių galbūt siekia pratęsti laiką su artimaisiais arba skiria dieną poilsiui bei savęs palepinimui.
Kitos dažnos „nedarbingų“ dienos
Tarp pagrindinių datų, kai biurams ypač stinga darbuotojų, patenka ir kelios kitos pošventinės dienos: po Šv. Patriko dienos, pirmadieniai po naujųjų metų ar po liepos 4-osios. Dažnai šių laikotarpių bendras bruožas – noras pailginti laisvadienius, praleisti daugiau laiko su šeima ar tiesiog atsigauti po šventinio šurmulio.
Išvados
Darbuotojų elgesys rodo, kad šventiniai laikotarpiai ir savaitės pradžia yra labiausiai linkę tapti papildomo poilsio dienomis. Taigi, jei pastebite, kad po didesnių švenčių darbe trūksta daugybės kolegų, nesistebėkite – tai natūrali metų ritmo dalis. Svarbiausia – tinkamai planuoti ir leisti sau pailsėti, kai to iš tikrųjų reikia.
