Per visą žmonijos istoriją prietarai buvo lydimi kaip šešėlis. Daugelis supranta, kad šios keistos taisyklės stokoja mokslinio pagrindimo, tačiau net ir šiandien daugiau nei pusei žmonių jos atrodo tikros.
Prietarų kilmė ir plitimas
Prietarai – tai įsitikinimai, susiformavę iš nežinojimo, baimės ar bandymų paaiškinti nepaaiškinamus dalykus. Dažnai tokie ritualai ar įsitikinimai prieštarauja logikai ir mokslui. Ir visgi, skaičiai rodo, kad didžiulė žmonių dalis turi priežasčių laikytis šių papročių. Vien tik mintis apie juodą katę ar penktadienį, sutapusį su trylikta mėnesio diena, daugeliui sukelia nemalonių emocijų.
Apklausos rodo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų save laiko bent kiek prietaringais. Nors dažnai žmonės žino, kad veiksmai, tokie kaip barbenimas į medį, negali pakeisti ateities, vis tiek vykdo trumpus ritualus – tarytum būtume instinktyviai išmokę tam tikrų elgesio modelių.
Socialiniai prietarų šaltiniai
Prietarai perduodami iš kartos į kartą. Maži vaikai mokosi jų stebėdami suaugusiuosius: tėvai, seneliai, draugai pasakoja apie laimingus ritualus ar neva blogą lemiančius veiksmus. Tai tampa natūralia mūsų kasdienio gyvenimo dalimi ir kultūrinio paveldo dalimi. Prisirišimas prie tradicijų užtikrina, kad net ir modernėjančioje visuomenėje šie įsitikinimai nedingsta.
Prietarų psichologinė nauda
Kodėl laikomės prietarų net suvokdami, jog jie neturi pagrindo? Viena iš priežasčių – poreikis kontroliuoti nepastovų pasaulį. Dažnai imantis naujų darbų, laukiančios nežinomos pasekmės ar nerimo kupinos situacijos, žmonės griebiasi magiškų veiksmų dėl psichologinio nuraminimo. Atlikdami bent menką veiksmą, kuris, kaip tikima, gali padėti, suteikiame sau ramybės bei vilties.
Dar viena įdomi detalė – prietarai dažnai nepriklauso nuo logikos. Pavyzdžiui, kodėl būtent skaičius 13 laikomas nelaimingu? O kodėl juoda katė pereinanti kelią – tai blogas ženklas? Tokie įsitikinimai išlieka, nes daugelis jų pagrįsti jausmais, o ne faktais. Net jeigu žinome, kad nieko nenutinka perėjusiai juodai katei, pasąmonėje kyla pagunda pasielgti taip, kaip reikalauja senas paprotys.
Evoliuciniai įsitikinimų šaknys
Pažvelgus į evoliuciją, galima pastebėti, kad atsargumas nuo pat seniausių laikų padėjo žmogui išgyventi. Jeigu kuris nors mūsų protėvis išgirdo grėsmingą garsą ir pasislėpė, net jei tai buvo tik vėjas, toks elgesys kai kada išgelbėdavo gyvybę. Ilgainiui išlikdavo tie, kurie buvo linkę matyti grėsmę net ir ten, kur jos nėra – būtent taip galėjo formuotis prietarų užuomazgos.
Kai sėkmės simboliai iš tiesų padeda
Neretai prietarai siejami ir su sėkme – pavyzdžiui, laiminga moneta ar amuletas. Tyrimai parodė, kad pasitikėjimas savo sėkme gali pagerinti rezultatus: žmonės, kurie tiki turintys sėkmės simbolį, dažnai gauna papildomo pasitikėjimo savimi, tad jų pasiekiami rezultatai būna geresni net realiose užduotyse, pavyzdžiui, sporte ar atminties pratimuose.
- Sėkmės simboliai sustiprina pasitikėjimą savimi.
- Paprasčiausi ritualai gali nugalėti baimes ar abejones.
- Tikėjimas prietarais dažnai suteikia papildomos motyvacijos.
Kodėl verta kartais pasikliauti prietarais?
Nors logika sako, kad penktadienis – tik dar viena savaitės diena, o simboliai – tik daiktai, prietarai gali suteikti kasdienybės žaismingumo, pasitikėjimo ar net šiek tiek laimės. Galbūt todėl daugelis nesiskiria su savo amuletais net ir suprasdami, kad jų galia – labiau emocinė nei tikra. O jei šiek tiek pasisekimo pasisaugoti padeda paprasti ritualai, gal verta jais pasinaudoti?
