Glostyti šunį – vienas paprasčiausių būdų parodyti dėmesį. Daugeliui augintinių patinka, kai juos pakasome už ausų, paglostome krūtinę ar net pamasažuojame pilvą. Kartais užtenka sustoti ir šuo iškart baksnoja letena, tarsi sakydamas: „Tęsk.“ Natūraliai kyla klausimas: kodėl šunims taip patinka glostymas ir kaip tai daryti taip, kad augintinis jaustųsi saugiai?
- 1.Kodėl šunims patinka būti glostomiems
- 2.Ką duoda šuns glostymas
- 2.1Nauda žmogui
- 2.2Nauda šuniui
- 3.Kur dažniausiai šunims labiausiai patinka, kai juos glosto
- 4.Kurių vietų geriau vengti
- 5.Ką įvertinti prieš glostant ne savo šunį
- 6.Kaip taisyklingai glostyti šunį
- 7.Ar glostymas padeda šuniui nusiraminti?
- 8.Kuo skiriasi glostymas ir masažas
- 9.Kodėl šunys „prašo“ būti glostomi vis dažniau
Kodėl šunims patinka būti glostomiems
Viena priežastis gana paprasta: tai malonu. Teigiama žmogaus ir šuns sąveika (glostymas, prisiglaudimas, ramus bendravimas) siejama su oksitocino padidėjimu. Šis hormonas dažnai vadinamas „ryšio“ arba „geros savijautos“ hormonu, nes jis prisideda prie artumo, pasitikėjimo ir šilto emocinio ryšio.
Tačiau yra ir gilesnis paaiškinimas, susijęs su šunų socialine prigimtimi. Daugelis socialinių gyvūnų užsiima tarpusavio vilnos ar kūno priežiūra (kai tos pačios rūšies individai vieni kitus „prižiūri“). Šunų pasaulyje toks elgesys padeda stiprinti santykius, palaikyti grupės darną ir net subtiliai įtvirtinti socialinę tvarką. Glostydami naminį šunį, iš dalies „kalbame“ jam atpažįstama, instinktyvia kalba.
Skirtumas tas, kad žmogaus ir šuns „socialinė priežiūra“ dažniausiai vyksta viena kryptimi: mes liečiame ir prižiūrime šunį, o jis mus „prižiūri“ rečiau. Viena artimiausių išraiškų – laižymas. Šunų elgesio požiūriu tai gali būti panašu į tarpusavio priežiūrą, kuri, tikėtina, tapo dar svarbesnė šunims prisitaikant gyventi šalia žmonių.
Ką duoda šuns glostymas
Glostymas nėra vien miela akimirka. Daugeliu atvejų tai praktiškas būdas kurti ryšį ir gerinti kasdienę savijautą.
Nauda žmogui
- Stipresnis emocinis ryšys su augintiniu ir daugiau tarpusavio pasitikėjimo.
- Ramesnė savijauta dėl teigiamos, švelnios sąveikos ir oksitocino poveikio.
- Geresnis „kontaktas“ su šuns nuotaika: kuo dažniau ramiai bendraujate, tuo lengviau pastebėti elgesio pokyčius.
Nauda šuniui
- Emocinis saugumo jausmas ir sustiprėjęs ryšys su žmogumi.
- Raminantis poveikis, jei glostymas šuniui malonus ir vyksta jo tempu.
- Teigiama asociacija su žmogaus prisilietimu, kuri gali padėti kasdienėse situacijose (pvz., užsidėti pavadėlį ar ramiai išlaukti).
Kur dažniausiai šunims labiausiai patinka, kai juos glosto
Universalios taisyklės nėra: šunys turi skirtingus „mėgstamiausius taškus“. Vienam labiausiai patiks pakasymas ties uodegos pagrindu, kitam – smakras ar kaklas. Vis dėlto dažniausiai gerai priimamos tos vietos, kurias šuniui sunkiau pasiekti pačiam arba kuriose jis nesijaučia pažeidžiamas.
Dažnai saugesniais pasirinkimais laikomi:
- po smakru;
- kaklo šonai;
- krūtinė;
- pečiai;
- nugara ar kryžius (ypač ties uodegos pradžia, jei šuo pats to nori).
Svarbiausias „įrankis“ – šuns kūno kalba. Jei šuo atsiremia, pats priartėja, išlieka atsipalaidavęs, draugiškai vizgina uodegą, tikėtina, radote patinkančią vietą ir tinkamą intensyvumą. Jei šuo traukiasi, sustingsta, nusuka galvą ar atrodo įsitempęs, verta sustoti arba keisti prisilietimo vietą.
O kaip dėl pilvo kasymo?
Pilvas – jautri ir pažeidžiama kūno sritis. Kai šuo ją atidengia, dažnai tai reiškia didelį pasitikėjimą. Vis dėlto ne kiekvienas pilvo parodymas automatiškai yra prašymas pakasyti: kartais tai gali būti ir nusiraminimo ar nuolankumo signalas. Todėl ir čia galioja taisyklė – stebėkite, ar šuo akivaizdžiai mėgaujasi prisilietimu.
Kurių vietų geriau vengti
Daugeliui šunų nepatinka, kai liečiamos arba suimamos jautresnės, „labiau saugomos“ vietos. Dažnai atsargesnio elgesio reikalauja:
- uodega;
- pėdos, letenos ir kojos;
- galva;
- ausys.
Priežastys paprastos: šios vietos jautresnės, o kai kurie šunys gali turėti nemalonių patirčių (pavyzdžiui, nagų kirpimas ar ausų valymas). Tokiu atveju šuo saugosi ne iš „užsispyrimo“, o todėl, kad bando apsaugoti save.
Kodėl galvos glostymas gali nepatikti
Žmonėms natūralu tiesti ranką prie šuns galvos, tačiau nemažai šunų tai priima įtariai. Rankai artėjant iš viršaus, šuo gali jaustis nejaukiai, nes instinktyviai tai primena grėsmę: gamtoje pavojus dažnai „ateina iš viršaus“. Net jei šuo pasitiki žmogumi, toks prisilietimas kai kuriems vis tiek kelia stresą.
Paprasčiausia taisyklė: jei glostant šuo atsitraukia, tai aiškus „ne“. Jei jis grįžta, pasilenkia ar pats „pakiša“ vietą, kurią nori, tai „taip“. Būtent taip šunys nustato ribas ir parodo, koks fizinis kontaktas jiems priimtinas.
Ką įvertinti prieš glostant ne savo šunį
Sutikus mielą šunį gatvėje, norisi jį paglostyti, bet pirmiausia verta įvertinti jo signalus. Net jei šeimininkas sako, kad šuo draugiškas, šuns nuotaika gali keistis priklausomai nuo aplinkos, triukšmo ar ankstesnių patirčių.
Prieš tiesiant ranką, pravartu greitai pasitikrinti:
- ar šuo atrodo atsipalaidavęs (o ne sustingęs, įsitempęs ar bandantis pasitraukti);
- ar šuo pats artėja, o ne yra „stūmiamas“ į kontaktą;
- ar jis nerodo nerimo ženklų (nusukinėja galvą, laižo nosį, žiovauja iš įtampos, traukiasi);
- ar yra pakankamai erdvės, kad šuo, jei norės, galėtų pasitraukti.
Kaip taisyklingai glostyti šunį
Šunys per ilgą laiką prisitaikė kurti ryšį su žmonėmis, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas šuo nori prisilietimo iš nepažįstamojo. Jei šuo atrodo nusiteikęs bendrauti, geriausia laikytis paprasto, šuniui suprantamo „etiketo“.
- Pradėkite nuo ramios laikysenos ir leiskite šuniui prieiti pirmam.
- Rinkitės saugesnes vietas (krūtinę, pečius, po smakru), o ne galvos viršų.
- Glostykite trumpai ir lengvai, tada padarykite pauzę: jei šuo prašo tęsti (priartėja, atsiremia), galite glostyti toliau.
- Jei šuo traukiasi ar atrodo įsitempęs, nutraukite kontaktą ir suteikite erdvės.
Ar glostymas padeda šuniui nusiraminti?
Dažnai taip. Malonus, šuniui priimtinas prisilietimas siejamas su oksitocino padidėjimu, o tai gali skatinti ramybę. Panašų efektą neretai jaučia ir žmogus.
Kuo skiriasi glostymas ir masažas
Glostymas paprastai yra švelnus braukymas ar kasymas, skirtas ryšiui ir emociniam kontaktui. Masažas – tikslingesnis: jis gali padėti atpalaiduoti įsitempusius raumenis, gerinti kraujotaką ar spręsti konkrečius fizinius nepatogumus. Masažui dažnai reikia daugiau žinių ir tinkamos technikos, tačiau abu būdai gali būti naudingi, jei šuo juos priima gerai.
Kodėl šunys „prašo“ būti glostomi vis dažniau
Šis noras gali stiprėti dėl teigiamos patirties. Kai glostymas šuniui malonus, jo smegenys sieja prisilietimą su gera savijauta, todėl šuo natūraliai nori to pakartojimo. Laikui bėgant tai tampa tvirtu teigiamų asociacijų ratu: šuo jau žino, kad švelnus kontaktas yra saugus ir malonus, todėl ieško jo dažniau, o kartu stiprėja ir jūsų tarpusavio ryšys.









