Ar esate pastebėję, kad kai kuriuose restoranuose šviesa tokia prislopinta, jog akimirką net kyla klausimas: „Čia man apsisuko galva ar tiesiog toks apšvietimas?“ Dažniausiai tai ne atsitiktinumas, o sąmoningai kuriama atmosfera. Pritemdyta šviesa padeda sukurti jaukumą, pabrėžia „ypatingos vakarienės“ įspūdį ir netgi gali paveikti tai, kiek ilgai pasiliksite bei ką užsisakysite.
Kodėl restoranuose dažnai pritemdoma šviesa
Skirtingai nei greito aptarnavimo vietose, kur svarbu aiškiai matyti meniu ir greitai pavalgyti, daugelyje vidutinės ar aukštesnės klasės restoranų apšvietimas tampa dalimi patirties. Prislopintas, šiltas apšvietimas dažnai pasirenkamas dėl kelių labai praktiškų priežasčių.
Pirmiausia tai veikia kaip poilsio signalas
Restoranas daugeliui yra mažas „atsijungimas“ nuo dienos tempo. Šilta, mažesnio intensyvumo šviesa sukuria ramesnę nuotaiką ir kviečia lėtėti. Interjeruose dažnai naudojamos šiltesnės spalvinės temperatūros lemputės (apie 2700 K), kurios primena namų šviestuvų ar žvakių švytėjimą. Palyginimui, virtuvėse ar darbo zonose dažniau pasirenkamas gerokai šaltesnis ir ryškesnis apšvietimas (pvz., apie 5000 K), nes ten svarbiausia tikslumas ir matomumas.
Mūsų organizmas turi ir „istorinę“ reakciją į tokią šviesą: vakare, kai aplinka tampa šiltesnė ir prietemesnė, natūraliai atsipalaiduojame. Tai siejama su ilgamečiais įpročiais, kai dienos pabaiga buvo leidžiama prie ugnies, o ne ryškiame dirbtiniame apšvietime.
Geras jausmas didina tikimybę sugrįžti
Žmonės dažnai prisimena ne vien patiekalus, bet ir emociją: ar buvo jauku, ar norėjosi pasilikti, ar aplinka „prilipo“. Apšvietimas čia atlieka didelį vaidmenį, nes padeda sukurti komforto ir išskirtinumo įspūdį. Jei vieta asocijuojasi su malonia nuotaika, didėja tikimybė, kad ją pasirinksite dar kartą.
Pritemdyta aplinka skatina užsibūti
Kai viskas atrodo ramu, mažiau „biuro“ nuotaikos, lengviau neskubėti. O kuo ilgiau sėdime, tuo dažniau natūraliai atsiranda noras užsisakyti dar kažką: papildomą gėrimą, desertą ar kavą.
Įdomu tai, kad moksliniai tyrimai rodo ryšį tarp prislopinto apšvietimo ir maisto pasirinkimų. Viename 2017 m. tyrime nustatyta, kad prietemoje žmonės dažniau rinkosi mažiau sveikus patiekalus. Kitaip tariant, tokia aplinka tarsi „leidžia sau“ pasilepinti.
Kaip sukuriamas tas „minkštas“ prabangos švytėjimas
Daugelis įsivaizduoja, kad prietema reiškia tiesiog silpnesnes lemputes. Praktikoje viskas subtiliau: norint išgauti gražų, ne niūrų efektą, dažniausiai sluoksniuojami keli apšvietimo šaltiniai.
Apšvietimo sluoksniavimas
„Švelnios žvakių šviesos“ įspūdis dažniausiai gimsta iš derinio, o ne vieno šviestuvo. Naudojami skirtingi šaltiniai, kurie kartu sukuria gylį ir leidžia šviesai kristi įvairiais kampais.
- sieniniai šviestuvai, kurie švelniai apšviečia vertikalius paviršius
- lubiniai šaltiniai, dažnai nukreipti taip, kad neakintų
- stalų šviestuvai ar mažos kryptinės šviesos virš stalo
- foninis apšvietimas, „liečiantis“ sienas ir kuriantis jaukų šešėlių žaismą
Toks sprendimas leidžia patalpai atrodyti prabangiai ir „gyvai“, o ne tiesiog tamsiai.
Ar šviesos gali būti per mažai
Taip. Nors prietema dažnai laikoma stilinga, per tamsu tampa tada, kai pradeda trukdyti: sunku perskaityti meniu, pamatyti patiekalo detales ar net normaliai bendrauti. Be to, yra duomenų, kad apšvietimas gali keisti skonio suvokimą. Viename Nyderlanduose atliktame tyrime dalyviai ragavo tuos pačius patiekalus skirtingo ryškumo aplinkoje, o skoniai atrodė intensyvesni ryškiau apšviestoje vietoje. Vadinasi, pernelyg tamsus restoranas gali net ir netyčia „numarinti“ dalį patirties.
Visgi kai kuriuose madinguose restoranuose itin žemas apšvietimo lygis yra sąmoninga strategija: atmosfera ir „vibe“ statomi aukščiau už praktiškumą. Tokiose vietose dažnai taikomasi į auditoriją, kuriai svarbiau nuotaika nei idealus matomumas.
Ar restoranai keičia kryptį
Bendra tendencija nėra paprasta: daug kas ir toliau renkasi pritemdytą aplinką, tačiau vis dažniau stengiamasi geriau apšviesti tai, kas svarbiausia, – stalą ir lėkštę. Tokiu būdu likusi erdvė gali išlikti „mistiška“, bet maistas matomas aiškiai.
Priežastis paprasta: patiekalas turi atrodyti patraukliai ne tik akimis gyvai, bet ir nuotraukose. Todėl kokybiškas apšvietimas virš stalo tampa beveik būtinybe.
Įdomi išimtis – vietos, kurios sąmoningai kuria „švaros“ ir „lengvumo“ įspūdį (pavyzdžiui, akcentuojančios natūralumą, ūkio produkciją ar ekologiškumą). Ten dažniau pasirenkamas šviesesnis interjeras, nes ryškumas sustiprina „švarų“ įvaizdį.
Ką reiškia „tamsaus valgymo“ idėja
Be įprasto pritemdymo, egzistuoja ir dar radikalesnė kryptis – vakarienės beveik visiškoje tamsoje. Tokios patirties tikslas: atimti regą, kad sustiprėtų kiti pojūčiai, ypač kvapas ir skonis. Teoriškai tai padeda mažiau blaškytis (telefonas, interjeras, aplinka) ir labiau susitelkti į pačius skonius.
Vis dėlto daugeliui pakanka „aukso vidurio“: švelniai pritemdyto restorano, kuriame jauku, bet vis dar aiškiai matote, ką valgote.










