Staigi tragiška Princesės Dianos žūtis 1997 m. rugpjūtį sukrėtė visą pasaulį. Kitą rytą po avarijos šalyje ir už jos ribų tvyrojo šokas, o žmonės svarstė, kaip su netektimi susidoros karališkoji šeima. Vietoje ramios gedulo akimirkos artimieji buvo priversti skubėti ir spręsti sudėtingus laidotuvių klausimus.
Kūno ir dvasios apsauga
Didžiausias rūpestis tuomet buvo pasirūpinti Princesės Dianos vaikais. Williamas ir Harry buvo dar jauni – vos penkiolikos ir dvylikos metų amžiaus. Šeima susirūpino, kaip berniukai priims tragišką žinią, todėl leido jiems rytą pailsėti, užuot pažadinę su sunkiomis naujienomis. Tą dieną taip pat buvo priimtas sprendimas, kad bažnyčioje vykusioje pamaldoje nebus minimas Dianos vardas – taip siekta apsaugoti jaunuosius princesus nuo dar didesnių išgyvenimų.
Jautri aplinka
Norint išvengti papildomų traumų, visi namuose esantys televizoriai ir radijo imtuvai buvo paslėpti arba perkelti į kitus kambarius. Nors iš pažiūros gyvenimas teko tęsti įprastu ritmu, Williamas ir Harry jautėsi labai sutrikę ir nuliūdę.
Nesuprantama tikrovė
Jaunesnysis princas net kreipėsi į tėvą, norėdamas patvirtinti – ar tai tikrai tiesa, kad jų mama žuvo. Berniukai nesuprato, kodėl viskas vyksta kaip visada, nors dar prieš kelias valandas jie sužinojo apie motinos netektį. Net karališkosios šeimos pastangos apsaugoti vaikus negalėjo visiškai atitolinti skausmo ir sutrikimo, užplūdusio po brangaus žmogaus žūties.
