Ar kada susimąstėte, kodėl pakėlę telefoną sakome būtent „Labas“? Nusistovėjusi frazė, kurią tariame atsiliepdami į skambutį, nėra atsitiktinumas – už šį pasirinkimą galime padėkoti vienam iš išradėjų.
Senos sveikinimosi tradicijos
Žodis „ahoj“ egzistavo dar gerokai prieš „labas“. Jis kilo iš olandų kalbos žodžio „hoi“ – tai buvo įprastas pasisveikinimo būdas. Vienas iš telefoninio ryšio pradininkų buvo tvirtai įsitikinęs, kad būtent tokia frazė ir turi būti naudojama pradėjus pokalbį. Šis pasirinkimas jam atrodė toks tinkamas, kad vėliau jis šį žodį vartojo visą gyvenimą.
Kaip atsirado „labas“ telefone?
Dar telefonų aušroje įrenginys veikė panašiai kaip šiuolaikinis racija – liniją buvo galima laikyti nuolat atvirą, todėl buvo sunku suprasti, kada kažkas nori kalbėti. Juk reikėjo aiškiai parodyti, kad pradedi pokalbį ar pranešti apie savo buvimą kitame gale.
Vienas iš išradėjų pasiūlė, kad norint atkreipti dėmesį ir paprastai pradėti pokalbį, vertėtų sakyti „Labas!“. Taip šis žodis tapo universaliu sveikinimusi telefonu.
„Labas“ įsitvirtina tarp standartų
Pasiūlymas buvo itin sėkmingas – pirmosiose telefonų knygose „labas“ tapo oficialiu sveikinimosi žodžiu. Dar ir vėliau operatorių bei telefonų tinklų instrukcijose šis pasisveikinimas buvo laikomas pagrindiniu. Taigi, „labas“ ne tik išpopuliarėjo, bet ir tapo standartu visame pasaulyje.
Pradžia – tik menka dalis pokalbio
Visgi svarbiausia ne pati pasisveikinimo frazė, o tai, kas seka po jos. Net ir sukūrus tobulą būdą pradėti pokalbį, bendrauti turime patys – nuo mūsų priklauso, kaip toliau klostysis ryšys su kitu žmogumi.