Baltojo rūmų istorija prasidėjo dar XVIII amžiaus pabaigoje – rūmų pamatai buvo padėti 1792 metų spalį, o jau 1800-aisiais prezidentas pirmą kartą įsikūrė šiose garsiose valdžios patalpose. Šios įspūdingos statybos pastate iki šiol priimami svarbiausi valstybės sprendimai ir prižiūrimas šalies vadovo gyvenimas.
Ovalo formos reikšmė
Galima nustebti sužinojus, kad tam tikrų Baltųjų rūmų kambarių ovali forma kilo ne atsitiktinai. Iš pradžių pirmuosiuose rūmų planuose trys pagrindinės patalpos buvo suprojektuotos ovalios siekiant užtikrinti tinkamą erdvę ypatingai oficialiai ceremonijai – vadinamajam „levee“. Šio renginio metu prezidentas galėjo priimti svečius ir elgtis su jais pagal tuo metu galiojusias formalias procedūras.
Senųjų tradicijų detalės
Svečiams atvykus jie eidavo per salės vidurį, kur prezidentas jų laukdavo prie židinio. Jų vardai būdavo tyliai skelbiami padėjėjo, o svečias priėjęs nusilenkdavo ir tuomet pasitraukdavo atgal į savo vietą. Po ketvirčio valandos visi susirinkusieji būdavo pakviečiami sustoti ratu aplink prezidentą. Prezidentas eidavo palei ratą, kiekvieną pažindamas vardu bei tariantis trumpą, dažnai politinę užuominą turinčią pastabą. Bendravimas apsiribodavo mandagiu linktelėjimu – rankų paspaudimo tradicijoje dar nebuvo.
Kaip keitėsi prezidento priėmimo tradicija
Bėgant laikui tokios ceremonijos buvo nuvertintos dėl pernelyg karališko pobūdžio. Šias archajiškas susitikimų taisykles atsisakė vienas iš ankstyvųjų prezidentų, manydamas, kad jos netinka šalies demokratinei dvasiai. Visgi, kai 1909 metais buvo pastatyta Ovulinė salė – dabar žinoma kaip prezidento darbo kabinetas – buvo nuspręsta išlaikyti istorinę ovalo formą. Taip buvo pagerbtas pirminis architektūrinis sumanymas ir išsaugota sena tradicija, nors pati ceremonija jau buvo tapusi istorija.
