Kodėl nusprendžiau atsisakyti „Facebook“ ir „Instagram“ – ir kodėl nebegrįšiu
Vis daugiau diskusijų vyksta apie socialinių tinklų poveikį ir jų reikšmę mūsų kasdienybei. Visgi tik išbandę gyvenimą be jų galime įvertinti tikrus pokyčius mūsų savijautoje ir kasdieniuose įpročiuose.
Mažiau atidėliojimo ir didesnis produktyvumas
Socialinių tinklų atsisakymas padarė didelę įtaką mano darbo rutinai. Anksčiau kiekvieną dieną darbo procesą pertraukdavo nuolatinis naršymas socialiniuose tinkluose: patikrinti žinutes, perskaityti komentarus ar pažiūrėti naujausias nuotraukas tapo beveik refleksu. Tai ne tik trukdė susikaupti, bet ir ilgino laiką, reikalingą darbams atlikti.
Dabar, kai šios platformos nebeprieinamos, atsirado daugiau laiko ne tik darbiniams reikalams, bet ir naujiems klientams paieškoti, atsakyti į laiškus ar net paprasčiau pasirūpinti buitiniais reikalais. Visgi per dieną vis dar kelis kartus pagaunu save norint grįžti prie senų įpročių – tai tik parodo, kaip lengvai tokie naršymai virsta priklausomybe.
Ramesnis požiūris į kitų žmonių gyvenimą
Kadaise labai rūpėjo, kuo gyvena aplinkiniai, nuolat sekiau draugų ir pažįstamų veiklą, net užklupdavo pavydas, jei kažkas smagiai leidžia laiką be manęs. Feisbuko ir Instagram įrašai skatino pergyventi dėl kiekvienos praleistos progos, vis stiprėjo FOMO – baimė praleisti ką nors svarbaus.
Visgi, kai nebeseku kitų žmonių gyvenimo, supratau, kad ramybė ir nežinojimas yra daug ramesnis ir laimingesnis pasirinkimas. Žymiai lengviau užsiimti savo reikalais, be nuolatinių palyginimų su kitais. Iš tiesų, taip turbūt ir gyveno dauguma, kol neatsirado socialiniai tinklai.
Artimųjų ryšiai stipresni nei virtualios platformos
Buvo neramu, kad nutraukus socialinių tinklų naudojimą prarasiu ryšį su draugais ar šeima, nes daug bendravimo vykdavo būtent per šias platformas. Tačiau paaiškėjo, kad tikrieji ryšiai nuo to nesumažėjo – priešingai. Svarbūs žmonės labai greitai prisitaikė prie pokyčių ir pradėjo dažniau skambinti, rašyti žinutes arba susiskambinti paprastesniais būdais.
Per šį laikotarpį sulaukiau daugiau asmeninių žinučių nei anksčiau, ir supratau: socialiniai tinklai nėra būtini palaikyti artimą bendravimą. Ryšius tokie įrankiai tik palengvina, tačiau jie nesukuria tikros draugystės.
Kvietimai – tikri ir nuoširdūs
Vienas netikėtų pokyčių – kvietimai į renginius tapo žymiai nuoširdesni. Prieš tai nuolatos gaudavau vienodus pranešimus apie įvairias šventes, susitikimus ar kitus renginius, kurie dažnai buvo skirti tik užpildyti dalyvių sąrašus ar reklamuoti renginius.
Nebelikus paskyrų socialiniuose tinkluose, kvietimai atkeliauja asmeniškai – draugai rašo ar skambina tiesiogiai, tad šie susitikimai atrodo kur kas svarbesni ir malonesni. Dabar daug dažniau dalyvauju tikrose, nuoširdžiai suplanuotose veiklose.
Gyvenimo džiugesys nebe „Instagram“ nuotraukose
Socialiniai tinklai dažnai skatino gyventi tarsi dėl kitų – nuolat norėdavau užfiksuoti gražiausias akimirkas, apie viską papasakoti internete, dalintis kasdienybe nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Net valgydamas restorane ar leisdamas laiką su bičiuliais pagalvodavau, ką verta įkelti į istorijas ar naujienų srautą.
Dabar gyvenimo gražumas atsiskleidžia ne internetu – mėgaujuosi akimirka tik sau, be poreikio kažką demonstruoti arba gauti pritarimo. Susitikimai su draugais tapo tikresni, be dvigubo dėmesio socialiniam tinklui. Tai džiugina ir leidžia jaustis laisvai, nes pagaliau gyvenu ne tam, kad įtikčiau kitiems, o savo pačios gerovei.
