Kartais atrodo, kad katė elgiasi visiškai nenuspėjamai: ramiai murkia ant kelių, minko letenėlėmis, o po akimirkos staiga stveria dantimis. Toks netikėtas „kandžiojimas“ gali būti ir žaidimas, ir aiškus signalas, kad kažkas nepatinka. Dažniausiai tai nėra bandymas jus įskaudinti – tai katės būdas komunikuoti.
- 1.Kodėl katė kanda: pagrindinė priežastis
- 2.Kokiose situacijose katės dažniausiai kanda
- 3.Ar jūsų elgesys gali išprovokuoti kandimą?
- 4.Kaip dažnai katės išvis kanda?
- 5.Ar būna vadinamieji „meilės įkandimai“?
- 6.Ar katės įkandimas pavojingas?
- 7.Kaip sumažinti kandžiojimąsi: praktiniai žingsniai
- 8.Kada verta pasitarti su veterinaru ar elgsenos specialistu?
- 9.Kiti dažni kačių elgesio klausimai
Kodėl katė kanda: pagrindinė priežastis
Kandimas katėms yra viena iš bendravimo formų. Jos taip perduoda žinutę apie savo emociją ar poreikį: nuo „sustok“ iki „žaisk su manimi“. Kokia tiksliai žinutė siunčiama, priklauso nuo situacijos ir nuo to, kaip atrodo pats kandimas.
Kokiose situacijose katės dažniausiai kanda
Nors kiekviena katė turi savitą charakterį, kandimas dažniausiai pasitaiko keliais pasikartojančiais scenarijais. Kartais jis atrodo „iš niekur“, tačiau beveik visada prieš tai būna subtilių ženklų.
1) Žaidimo metu
Dalis kačių per žaidimus „medžioja“ rankas ar kojas taip, lyg tai būtų grobis. Tokio kandimo tikslas – ne sužeisti, o įsitraukti į aktyvią veiklą. Problema ta, kad net ir žaismingas kandimas gali tapti skausmingas, ypač jei katė įsiaudrina.
2) Kai katė persisotina glostymo
Katė gali mėgautis dėmesiu, bet tik iki tam tikros ribos. Kai kurioms užtenka kelių minučių glostymo, o tada pojūčiai tampa per intensyvūs. Tokiu atveju kandimas – tarsi trumpas „ganėtinai“ signalas.
3) Kai ji jaučiasi nesaugi, supykusi ar sudirgusi
Baimė, irzlumas ar pyktis dažnai sukelia gynybinę reakciją. Katė gali kandžiotis, jei jaučia, kad yra spaudžiama, užspausta, per stipriai laikoma ar negali pasitraukti. Tai ypač tikėtina, jei bandote tęsti kontaktą, kai ji jau rodo, kad nori ramybės.
4) Dėl skausmo ar diskomforto
Jei katė patiria skausmą (pavyzdžiui, dėl traumos, dantų problemų, sąnarių jautrumo ar kitų negalavimų), ji gali imti kandžiotis net tada, kai anksčiau buvo labai švelni. Tokiais atvejais kandimas dažnai yra savisaugos reakcija į prisilietimą.
Ar jūsų elgesys gali išprovokuoti kandimą?
Taip. Katės dažnai kandžiojasi tada, kai jaučiasi provokuojamos, išsigandusios arba per daug stimuliuojamos, o žmogaus veiksmai gali tai sustiprinti. Ypač svarbu neerzinti katės ir „netestuoti“ jos kantrybės – tai gali būti suvokiama kaip grėsmė.
Taip pat verta prisiminti, kad katės paprastai perspėja prieš kąsdamos. Įspėjamieji ženklai gali būti šnypštimas, priplotos ausys, žemas urzgimas, sustingusi poza ar bandymas atsitraukti. Tokiu momentu geriausia suteikti erdvės ir nutraukti kontaktą.
Kaip dažnai katės išvis kanda?
Tai gana dažnas elgesys. Net jei atrodo, kad kandimas įvyko be priežasties, dažniausiai jis yra atsakas į konkretų dirgiklį – tiesiog ne visada lengva jį pastebėti. Katės daug „pasako“ kūno kalba, todėl stebėjimas dažnai padeda suprasti, kas iš tiesų vyksta.
Svarbu ir tai, kad ne kiekvienas kandimas reiškia agresiją. Kartais tai būna žaidimas arba bandymas atkreipti dėmesį. Per griežta reakcija gali tik padidinti įtampą ir paskatinti katę gintis.
Ar būna vadinamieji „meilės įkandimai“?
Taip, kai kurios katės kartais švelniai krimsteli arba trumpam „prilaiko“ dantimis, nepažeisdamos odos. Toks elgesys neretai pasirodo tada, kai katė yra atsipalaidavusi, bet susijaudinusi nuo bendravimo ar žaidimo. Tai nėra tas pats, kas tikras agresyvus kandimas, kuris dažniausiai lydimas grėsmingų signalų (pavyzdžiui, šnypštimo) ir yra aiškiai nukreiptas į sužalojimą.
Ar katės įkandimas pavojingas?
Gali būti. Nors katės mažesnės už šunis, jų įkandimai dažnai yra rimtesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Katės burnoje yra bakterijų, todėl net nedidelė žaizdelė gali užsikrėsti.
Jei įkandimas prakando odą, žaizdą reikėtų nedelsiant nuplauti šiltu vandeniu su muilu. Taip pat verta kreiptis į gydytoją, ypač jei yra kraujavimas, žaizda parausta, patinsta ar ima skaudėti. Jeigu katė įkando kitam augintiniui, protinga pasitarti su veterinaru.
Kaip sumažinti kandžiojimąsi: praktiniai žingsniai
Veiksmingiausia strategija – išsiaiškinti, kas katę „užveda“, ir to vengti. Jei ji kanda, kai ją keliate tam tikru būdu, tai dažnai reiškia labai paprastą dalyką: taip laikyti jai nemalonu. Maži kasdieniai įpročiai, kurie jums atrodo nekalti, katei gali būti būtent tai, ko ji norėtų atsisakyti.
Žaidimuose naudokite „tarpininką“
Jei kandžiojimas prasideda žaidžiant, verta žaisti ne rankomis, o žaislais. Lazdelės su plunksnomis, virvutės ar kamuoliukai leidžia katei išlieti medžioklės instinktą, bet saugo jūsų pirštus.
Skatinkite elgesį, kurio norite
Kai katė žaidžia letenomis ir nesikandžioja, sustiprinkite šį elgesį: skirkite švelnių paglostymų (jei jai tai patinka), pagirkite ramiu balsu ar duokite skanėstą. Pozityvus pastiprinimas dažnai duoda geresnį rezultatą nei bausmės ar šaukimas.
Kada verta pasitarti su veterinaru ar elgsenos specialistu?
Nors kandimas gali būti normali reakcija į dirgiklius, specialistų pagalba praverčia, jei elgesys staiga pasikeičia. Netikėta agresija, įskaitant kandžiojimąsi, kartais signalizuoja sveikatos problemą ar skausmą.
Jei kandžiojimasis tampa intensyvus, kartojasi dažnai arba ima trukdyti kasdienybei, verta pasitarti su veterinaru arba kačių elgsenos specialistu. Jie gali padėti atpažinti konkrečius trigerius ir sudaryti aiškų planą, kaip sumažinti tokį elgesį.
Kiti dažni kačių elgesio klausimai
Kodėl katės numeta daiktus nuo stalo ar lentynų?
Daiktų stumdymas gali būti būdas tyrinėti aplinką, atkreipti dėmesį arba „išsikrauti“ per žaidybinę energiją. Tai ne visada išdaiga – kartais katė taip tikrina, kas nutiks, arba bando įtraukti jus į veiksmą.
Ar murkimas visada reiškia, kad katė laiminga?
Ne visada. Katės murkia ne tik tada, kai jaučiasi gerai, bet kartais ir patirdamos stresą, skausmą ar baimę. Todėl svarbu vertinti visą kūno kalbą ir situacijos kontekstą, o ne vien murkimą.
Ar katės verkia kaip žmonės?
Katės paprastai neverkia emocinėmis ašaromis taip, kaip žmonės. Jei pastebite sudrėkusias akis ar ašarojimą, dažniau tai susiję su fiziniais veiksniais, tokiais kaip dulkės, alergijos ar sveikatos sutrikimai. Emocijas katės dažniau parodo kitais signalais – laikysena, balsu, uodega, elgesio pokyčiais.
