Kodėl kasdienybėje visur matome veidus

Kodėl kasdienybėje visur matome veidus

Ar kada pastebėjote keistą veidą žiūrėdami į debesų formas danguje arba ant medžio kamieno esantį išraiškingą „veidą“? Nesate vieni – daugybė žmonių nesąmoningai ieško pažįstamų vaizdų visai kasdieniškuose dalykuose. Tai vadinama pareidolija – reiškiniu, kai žmogus linkęs įžvelgti veidus ar kitus atpažįstamus pavidalus objektuose, kuriuose jų iš tiesų nėra.

Pareidolijos paslaptis: kodėl tai vyksta?

Mokslininkai mano, kad polinkis matyti veidus įvairiuose objektuose galėjo išsivystyti dėl evoliucinių priežasčių – mūsų smegenys ieško atpažįstamų formų, kad galėtume greičiau reaguoti į pavojų ar suprasti aplinką. Pavyzdžiui, atpažinti žmogaus veidą tarp šešėlių gali būti svarbu saugumui ar socialiniams ryšiams, tad smegenys šiuos pavidalus įžvelgia net ir ten, kur jų nėra.

Kas labiau linkę patirti pareidoliją?

Pareidolijos „aštrumą“ gali lemti įvairūs veiksniai. Tyrimai parodė, kad moterys, linkę į ekstraversiją, geros nuotaikos žmonės, tikintieji bei tie, kurie tiki antgamtiniais reiškiniais, dažniau mato veidus tarp daiktų. Tai gali būti spalvingas raštas ant paprikos ar neįprasta forma ant durų rankenos – įvairios kasdienės detalės virsta žmonių bruožais mūsų vaizduotėje.

Kiek dažnai žmonės mato veidus objektuose?

Remiantis atliktais tyrimais, net tokiose netikėtose vietose kaip raudonoji paprika, didžioji dalis apklaustųjų – apie 68 procentai – iškart įžvelgia „veidą“. Tokios apklausos dažnai pateikia iliustracijas, kur dalyvių prašoma nuspręsti, ar jie mato atpažįstamą veido formą. Rezultatai atskleidžia, kad pareidolija yra gana paplitusi žmogiškoji savybė.

Linksmas testas smalsiems

Paplitę ir šmaikštūs testai, kuriuose galite išmėginti, ar turite polinkį į pareidoliją. Pasirinkdami, ar nuotraukoje matote veidą, sužinote, kiek žmonių pasirinko tą patį. Tai puikus būdas pažiūrėti į savo smegenų žaidimus iš kitos pusės ir pasijuokti iš vaizduotės galios.

  • Pareidolija verčia kasdienius daiktus atrodyti kaip gyvi, atpažįstami pavidalai.
  • Šis reiškinys stipriau pasireiškia tam tikriems žmonėms pagal nuotaiką, asmenybę ar įsitikinimus.
  • Kartais mūsų protas mato ne tik tai, kas yra prieš akis, bet ir tai, ką norėtų pamatyti.