Kartais galime pajusti, kad kažkas mus stebi, nors tai nėra susiję su jokiais antgamtiniais pojūčiais. Šį jausmą lemia mūsų smegenų gebėjimas atpažinti subtilius ženklus. Iš tiesų, mūsų smegenys yra užprogramuotos informuoti apie kitų žmonių žvilgsnį net tada, kai jie tiesiogiai į mus nežiūri.
Žvilgsnio atpažinimo sistema
Daugelis žinduolių gali suprasti, kai kitas gyvūnas juos stebi, tačiau žmonių „žvilgsnio atpažinimo sistema“ yra ypač išvystyta ir leidžia tai padaryti net iš toli. Žmogus geba lengvai atskirti, į ką kitas asmuo žiūri.
Ši sistema tampa itin jautri, kai kas nors tiesiogiai mus stebi. Tyrimai parodė, kad tam tikros smegenų ląstelės suaktyvėja būtent tokiose situacijose.
Kūno kalbos vaidmuo
Ką pastebėjote, kai paskutinį kartą pajutote, kad kažkas jus stebi? Dažnai tai gali būti susiję su kūno ar galvos pozicija. Jei žmogaus galva ir kūnas pasukti į mūsų pusę, aišku, kur sutelkta jo dėmesys. Dar labiau tai pastebima, kai kūnas pasuktas kita kryptimi, bet galva nukreipta į mus. Tada natūraliai žvilgsnis nukrypsta į asmens akis, siekiant suprasti, kur jos nukreiptos.
Sklera ir žvilgsnio atpažinimas
Žmogaus akys yra unikalios, nes jų vyzdžiai ir rainelė smarkiai kontrastuoja su baltąja akies dalimi – sklera. Šis kontrastas leidžia lengvai suprasti, į ką žmogus žiūri. Daugumos kitų gyvūnų sklera yra mažiau matoma, nes jiems svarbiau paslėpti savo žvilgsnį ir apsunkinti grobio atpažinimą.
Žmonėms, priešingai, didelė ir balta sklera padeda lengviau užmegzti akių kontaktą, kas yra svarbu komunikacijai ir bendradarbiavimui.
Periferinis matymas ir išlikimas
Net kai galvos ir kūno pozicijos nėra pakankamai aiškios, tyrimai rodo, kad mūsų periferinis matymas leidžia nepaprastai tiksliai aptikti kitų žmonių žvilgsnį. Toks jautrumas žvilgsniui išsivystė dėl išlikimo poreikio – kiekvienas į mus nukreiptas žvilgsnis galėjo būti potencialus pavojus.
Psichologas atliko eksperimentus, kuriuose dalyviai turėjo nustatyti, kur nukreiptas veidų žvilgsnis. Kai sąlygos apsunkindavo matomumą, pavyzdžiui, esant tamsai ar kai veidai dėvėjo akinius nuo saulės, dalyviai dažniausiai manydavo, kad juos stebi.
Žvilgsnio suvokimo reikšmė
Tyrimai rodo, kad, kai nesame tikri, kur žmogus žiūri, mūsų smegenys linkusios manyti, jog į mus. Tai padeda būti pasiruošusiems galimai sąveikai ar grėsmei.
Tiesioginis žvilgsnis gali reikšti dominavimą ar pavojų, ir, jei kažkas atrodo kaip grėsmė, geriau to nepražiūrėti. Todėl mūsų smegenys evoliucionavo taip, kad geriau rinktųsi „apsidrausti“, manant, jog kažkas mus stebi.
