Ar pastebėjote, kad kai kuriuose pasaulio regionuose gėrimai beveik visada patiekiami be ledo? Jei lankėtės Europoje, turbūt nustebote, kai vanduo ar limonadas buvo atnešti visai be jokių ledo kubelių, o vandens temperatūra – kambario. Tuo tarpu kitur gėrimo taurė paprastai pilnai pripildoma ledo dar prieš pilant gėrimą. Kodėl toks skirtumas susiformavo ir kodėl europiečiai retai naudoja ledą?
Skirtinga tradicija: kaip atsirado šis skirtumas
Gėrimų patiekimo su ledu tradicijos Europoje ir kituose žemynuose išsiskyrė jau prieš daugiau nei šimtą metų. Devynioliktame amžiuje, kai kurie namų ūkiai jau turėjo šaldymo dėžes, kuriose laikydavo ledą. Tačiau tuo metu atsargas papildyti buvo gana brangu – ledas dažnai buvo gabentas iš šiaurinių regionų ar kitų žemynų, plukdomas laivais ir pasiekdavo tik turtingiausius, norinčius pasilepinti vėsiu gėrimu.
Ledo mada: trumpa prabanga
Tuometinėje Europoje ledas tapo madingu reiškiniu tarp aukštuomenės. Prabangiuose vakarėliuose šiek tiek ledo kubelių netgi buvo dedama į šampaną, norint pakviesti svečius mėgautis vėsiais gėrimais. Vis dėlto biskiam laikui praėjus ši praktika nunyko – ledas buvo sunkiai prieinamas ir didelės dalies gyventojų neviliojo nei kaina, nei poreikis papildomai atšaldyti gėrimus.
Susiformavęs įprotis
Kai šaldytuvai atsirado beveik kiekvienuose namuose, vis tiek daugybė europiečių liko prie anksčiau nusistovėjusių įpročių – mėgautis gėrimais kambario temperatūros ar šiek tiek atvėsintais, bet be didelio kiekio ledo. Toks būdas taip įsitvirtino, kad ir šiandien kai kuriuose restoranuose prašymas pateikti gėrimą su ledu sulauks nuostabos žvilgsnio.
Kultūriniai skirtumai ir šiandiena
Ūkiniai, technologiniai ir kultūriniai skirtumai tarp regionų išlaikė šį paprotį iki šių dienų. Nors šiuolaikiniai namai ar restoranai jau turi galimybę ledo pasiruošti lengvai, europiečiai išlaiko tradiciją rinktis natūralesnę gėrimų temperatūrą. Todėl keliaujant kitur nereikėtų nustebti ar įsižeisti, jei kartu su gėrimu neatkeliauja sauja ledo kubelių – tai tiesiog dalis vietos kultūros.