Ar dažnai bandote vienu metu skaityti el. laiškus, atsakyti į žinutes, ieškoti informacijos internete ir dar ruošti kavą? Nors atrodo, kad darote daugiau, iš tiesų daugiaveika gali greičiau išsekinti ir sumažinti darbo kokybę. Visi šie peršokimai tarp užduočių paviršutiniškai užima laiką, blaško dėmesį ir kenkia susikaupimui.
Kas yra monotaskingas?
Monotaskingas – tai sprendimas visą dėmesį skirti tik vienai veiklai vienu metu. Teoriškai skamba nesudėtingai, tačiau šiais laikais susikaupti tampa tikru iššūkiu. Šis metodas remiasi aiškiu darbų suplanuotu vykdymu – užduotys atskiriamos, joms skiriamas konkretus laikas ir nekreipiama dėmesio į pašalinius trukdžius. Tyrimai rodo, kad laikotarpiai, kai visapusiškai gilinamasi į vieną veiklą, leidžia pasiekti geresnių rezultatų bei lavina koncentraciją.
Kaip daugiaveika paveikia smegenis ir produktyvumą?
Nors daugelis mano, kad daugiaveika leidžia nuveikti daugiau, mokslininkai pastebi priešingą poveikį. Dažnas perėjimas nuo vienos veiklos prie kitos reikalauja laiko persijungti, o šis procesas vadinamas „perjungimo kaina”. Kiekvieną kartą, kai keičiate užduotį, iššvaistoma ne tik energija, bet ir produktyvumas gali sumažėti net iki 40%. Be to, ilgalaikis įprotis nuolat šokinėti tarp darbų siejamas su tam tikrų smegenų sričių veiklos ir pilkosios medžiagos mažėjimu.
Vietoj siekio būti kelių sričių „specialistais” vienu metu, vertėtų pagalvoti, kaip vienu metu kokybiškai atlikti vieną užduotį. Dažnas daugiaveikos šalininkas tampa labiau pavargęs, daro daugiau klaidų ir išsisklaido dėmesį.
Kaip pradėti taikyti monotaskingo principus?
Pereiti prie monotaskingo – iššūkis, bet pradėjus rezultatai gali labai nustebinti. Štai keli būdai, kaip lengviau įtvirtinti monotaskingą kasdienėje veikloje:
- Gilus darbas ilgesnėmis atkarpomis: Vietoj trumpų, 15–20 minučių užsiėmimų, išskirkite bent kelias valandas, per kurias būsite visiškai atsidavę vienai užduočiai. Tokios atkarpos leidžia įsigilinti ir didina darbo efektyvumą bei mažina įtampą.
- Pašalinkite trikdžius aplinkoje: Išjunkite nereikalingus pranešimus, uždarykite programėles, atidėkite telefoną į šalį. Jei reikia, naudokite ausines su foniniu garsu ar pasirinkite muziką be žodžių, kad lengviau susikauptumėte.
- Aiškiai nusistatykite prioritetus: Kasdien paklauskite savęs: kokia veikla šiandien man suteiks daugiausiai prasmės? Kokios dvi užduotys padarys didžiausią įtaką rezultatams? Dienotvarkę susidėliokite pagal šiuos atsakymus.
- Atpažinkite produktyviausią laiką: Kiekvienas žmogus turi valandas, kai yra energingiausias. Pastebėkite, kada jaučiatės produktyviausi – ryte, po pietų ar vakare. Svarbiausius darbus planuokite būtent tuo metu.
- Sutelktas dėmesys į reikšmingus darbus: Atėjus darbo dienos pabaigai, svarbiausia ne tai, kaip greitai atrašėte į el. laiškus ar kiek susitikimų dalyvavote. Iš tiesų kur kas svarbiau, ar skyrėte laiko prasmingiems darbams ir veikloms, kurios suteikia laimės bei asmeninės prasmės.
Patarimai, padedantys lavinti dėmesį
- Reguliariai treniruokite gebėjimą būti čia ir dabar – pertraukos ir trumpas dėmesio atstatymas pagerina įsitraukimą.
- Suskirstykite dieną į aiškius laiko blokus skirtingoms veikloms ir laikykitės šio plano.
- Vyraujant trikdžiams patobulinkite darbo vietą: minimalistinis stalas, mažiau nereikalingų daiktų, tinkama apšvietimas.
Galiausiai, monotaskingas – tai ne dar viena madinga technika, bet iš pagrindų pakeistas požiūris į darbą. Užuot stengęsi suspėti atlikti viską vienu metu, verta išmokti skirti dėmesį tik tam, kas iš tiesų svarbu. Tai padeda ne tik siekti geresnių rezultatų, bet ir išlaikyti gerą savijautą bei prasmingiau jausti prabėgančias darbo dienas.










