1961-ųjų birželio pradžioje, vos praėjus keliems mėnesiams po prezidento inauguracijos, pirmoji ponia dar tik mokėsi žengti politikos scenos žingsnius. Iš išorės Jackie atrodė užtikrinta: plačiai šypsodavosi, meiliai mojuodavo susirinkusiems. Tačiau privačiai dažnai jausdavo nerimą, nervindavosi ir dvejodavo savimi. Vis labiau pasireikšdavo jautrumas ir savikritiškumas, o artimiausi žmonės kartais girdėdavo pačius nuoširdžiausius jos nuogąstavimus apie asmeninius trūkumus.
Socialiniuose sluoksniuose, kuriuose jai tekdavo lankytis, Jackie balansuodavo tarp šilto mandagumo ir subtilios ironijos. Kartais – nesuprasta, susierzinusi ar abejinga, vos po akimirkos galėjo spinduliuoti nuoširdžia ištikimybe savo, kaip pirmosios ponios, vaidmeniui. Tačiau, vos pajutusi perdėtą oficialumą, ji greitai gebėdavo perprasti situaciją ir atsakyti aštriu sąmoju net ir šiems perdėtai pataikaujantiems veikėjams. Iš šalies stebėtojams galėjo pasirodyti, kad Jackie savo elgesiu nuolat balansuoja tarp įvairių emocinių kraštutinumų.
Kelionė po Europą ir sėkmė Prancūzijoje
Vos prasidėjus politinei kelionei po Europą, visuomenės akys nukrypo į Jackie. Paryžiuje publika ją sutiko ypač palankiai – ir tai nestebino, nes Bouvier pavardę turėjusi Jackie buvo iš dalies kilusi iš Prancūzijos, o metus praleido studijuodama Sorbonoje. Žaviai kalbėjo prancūziškai, puikavosi subtiliai sukurtomis Givenchy suknelėmis. Prancūzų prezidentas išreiškė jai simpatiją, pabrėždamas jos eleganciją ir subtilumą, kas tik sustiprino jos populiarumą vietinėje spaudoje bei visuomenėje.
Kennedy charizmatiškas bendravimas, papildytas žmonos žavesiu ir išvaizda, paskatino Prancūzijos vadovus parodyti neįprastą dosnumą ir draugiškumą delegacijai. Pats prezidentas pusiau juokais pareiškė, kad per vizitą Paryžiuje jautėsi esąs tik Jackie palydovas, taip dar labiau padidindamas žmonos populiarumą tarptautinėje arenoje.
Svečiuose pas karališkąją šeimą
Po incidentų kupino vizito į Prancūziją, Kennedžiai persikėlė į Londoną, kur laukė susitikimas su karališkąja šeima. Šis apsilankymas nuo pat pradžių nežadėjo lengvos ir pozityvios atmosferos: svečių sąrašai buvo derinami ne be nuoskaudų. Karalienė dvejojo, ar kviesti Jackie seserį, kuri jau buvo antrą kartą ištekėjusi. Tik po spaudimo buvo sutikta, tačiau atsako tvarka nepakviestos liko Jackie siūlytos karališkosios giminaitės. Tai sukėlė nuoskaudų pirmosios ponios akyse – ji ėmė manyti, kad taip norima ją pažeminti, ir šią nuomonę nuoširdžiai išsakė artimiesiems bei draugams.
Vakarienės metu santykiai liko šalti. Jackie jautėsi įsitempusi, o karalienės santūrumas tik didino nutolimą. Tiesa, princas Filipas buvo draugiškas, nors pastebimai nervingas, bet tarp pagrindinių veikėjų netrūko abejingumo. Pokalbio apie kelionę į Kanadą metu karalienė pasidalino patarimu: metams bėgant išmokstama taupyti jėgas viešumoje, nes tai reikalauja daug ištvermės. Pasak liudininkų, būtent tada karalienė atrodė šiltesnė – nors tokių akimirkų per visą vakarą buvo nedaug.
Karališkos galerijos paslaptys
Po vakarienės karalienė pasiūlė Jackie pasivaikščioti po rūmų galeriją. Jei tikėti istorijomis, pasivaikščiojimas buvo nepretenzingas ir trumpas – abi sustojo prie vieno paveikslo, apsikeitė paviršutiniškomis pastabomis, ir vizitas greitai baigėsi. Tačiau kai kurie svečiai, įskaitant ministrą pirmininką, vėliau apibūdino vakarienę kaip gerokai jaukesnę nei manė pati Jackie.
Antrasis vizitas – pokyčiai po metų
Praėjus maždaug devyniems mėnesiams, Jackie apsilankė rūmuose jau viena. Šįkart ji jautėsi kur kas užtikrinčiau ir atvirai žurnalistams kalbėjo tik apie dėkingumą šeimininkei. Pokalbio tonas ir nuotaika rodė, kad iš pradinio nerimo ir abipusių nesusipratimų išaugo brandesnis požiūris ir didesnis tarpusavio supratimas.
