Neplauti vaisiai ar daržovės ne visada reiškia bėdą, tačiau paprastas nuplovimas ir lengvas patrinkimas gali sumažinti virškinimo sutrikimų ir apsinuodijimo maistu riziką. Nors dažnai kaltininkais laikoma mėsa ar jūros gėrybės, praktika rodo, kad ir švieži produktai kartais būna susiję su užkratais. Įvairūs protrūkiai siejami su bakterijomis, tokiomis kaip E. coli ar salmonelės, o tarp rizikingesnių produktų neretai minimi lapiniai žalumynai, melionai ir agurkai.
Gera žinia ta, kad dalį rizikos galite suvaldyti namuose: tinkamu metu ir teisingai nuplaunant produktus, pašalinami nešvarumai, dalis mikrobų, taip pat sumažėja ant paviršiaus likusių cheminių medžiagų. Tačiau svarbu žinoti ir ko nedaryti, nes netinkami įpročiai gali trumpinti produktų galiojimą ar net padidinti užterštumo tikimybę.
Kodėl neplauti produktai gali būti rizikingi
Daugybė žmonių juos liečia dar prieš jums parsinešant
Švieži produktai keliauja ilgą kelią: nuo lauko, šiltnamio ar sodo iki sandėliavimo, transportavimo ir parduotuvės lentynos. Pakeliui juos liečia ne vienas žmogus. Parduotuvėje pirkėjai dažnai pakelia, apžiūri, spaudžia, ieško prinokimo požymių. Jūs negalite žinoti, ar visi prieš tai laikę produktą turėjo švarias rankas, todėl nuplovimas tampa paprastu, bet prasmingu saugikliu.
Ant paviršiaus gali išlikti bakterijų
Daržovės ir vaisiai gali būti užteršti įvairiais etapais: nuo dirvožemio ir vandens iki transportavimo ar ruošimo virtuvėje. Kai kurios bakterijos geba išgyventi sandėliavimą ir kelionę, o patekusios į organizmą gali sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo spazmus, karščiavimą ir skysčių netekimą.
Kartu galite suvalgyti smulkių „svečių“
Dauguma šviežių produktų auga lauke, todėl ant jų gali patekti smulkių vabzdžių ar šliužų. Dažniausiai skrandžio rūgštis su tuo susitvarko, bet toks „priedas“ gali sugadinti skonį ir patirtį. Nuplovimas padeda pašalinti tai, ko lėkštėje tikrai nenorite.
Nuplovimas sumažina dalį pesticidų ir herbicidų liekanų
Ir įprastai, ir ekologiškai auginami produktai gali būti apdorojami priemonėmis, skirtomis apsaugoti nuo kenkėjų ar piktžolių. Tam tikras kiekis likučių kartais išlieka ant žievelės. Vanduo padeda nuplauti dalį šių medžiagų nuo paviršiaus, todėl mažiau jų patenka į organizmą.
Nešvarumai, smėlis ir dulkės gadina maistą
Net jei dirvožemio likučiai nėra pavojingi, jie dažnai palieka nemalonų „smėlio“ pojūtį burnoje. Tai aktualu ne tik bulvėms ar morkoms, bet ir salotoms, žalumynams, uogoms. Net ir tie produktai, kurie ant pakuotės pažymėti kaip nuplauti, kartais dar turi smulkių nešvarumų, kurie gali suprastinti skonį.
Kur dažniausiai „pasislepia“ purvas ir kasdieniai užterštumo šaltiniai
Neužtenka perlieti tik išorę
Žalumynai ir produktai su sluoksniais ar tarpeliais reikalauja daugiau dėmesio: purvas ir smulkūs vabzdžiai neretai pasislepia tarp lapų, įdubimuose ar tarp stiebelių. Pavyzdžiui, laiškiniai svogūnai turi tuščiavidures dalis, kur gali užsilikti nešvarumų. Salotų gūžėse ar lapiniuose kopūstuose nešvarumai gali būti tarp lapų, todėl pravartu perplauti atidžiau, o išorinius lapus (dažnai labiausiai pažeistus) apskritai pašalinti.
Net jei žievelės nevalgysite, ją vis tiek verta nuplauti
Dažna klaida – manyti, kad avokado, arbūzo ar kitų produktų plauti nereikia, jei žievelę vis tiek išmesite. Pjaunant peilis braukia per išorinį paviršių ir gali pernešti ant jo esančias bakterijas ar cheminių medžiagų likučius į vidų. Todėl prieš pjaustant verta nuplauti ir tuos vaisius ar daržoves, kurių žievelės neketinate valgyti.
Kada plauti, kad iš tiesų būtų naudos
Per ankstyvas plovimas gali sutrumpinti galiojimą
Drėgmė ant vaisių ir daržovių paviršiaus dažnai skatina greitesnį minkštėjimą ir gedimą. Kai produktai ilgiau lieka šlapi, lengviau atsiranda puvinys, o kartu sudaromos palankesnės sąlygos daugintis mikroorganizmams. Dėl to praktiškiausia plauti prieš pat valgymą ar gaminimą, o ne iš karto grįžus iš parduotuvės.
Sumušimai ir įpjovimai didina riziką
Pažeista žievelė ar paviršius – tarsi „atviros durys“ mikrobams. Jei yra tik nedidelė pažeista vieta, dažnai galima ją išpjauti, tačiau prieš tai svarbu nuplauti išorę. Vis dėlto, kai produktas stipriai sumuštas ar turi daug įpjovimų, vien paviršinis nuplovimas gali nebebūti pakankamas.
Kaip plauti teisingai
Efektyviausia praktika – plauti produktus po vėsiu tekančiu vandeniu maždaug 1–2 minutes prieš pat vartojimą. Prieš pradedant ruoštis maistą, verta nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu, kad nuo jų nepersikeltų nepageidaujami mikroorganizmai.
- Kietesnio paviršiaus produktus (pvz., agurkus, bulves, morkas) galima švelniai patrinti ranka arba naudoti švarų šepetėlį.
- Specialūs „vaisių ir daržovių plovikliai“ dažniausiai nėra būtini.
- Po plovimo produktus nusausinkite švariu virtuviniu rankšluosčiu arba popieriniu rankšluosčiu ir vartokite ar gaminkite netrukus.
Ar plovimas pašalina viską?
Nuplovimas nėra stebuklingas sprendimas: kai kurių bakterijų pėdsakai gali išlikti net ir po kruopštaus plovimo, ypač ant lapinių salotų ar paruoštų salotų mišinių. Vis dėlto plovimas paprastai sumažina bendrą užterštumą, todėl tai yra saugesnis pasirinkimas nei valgyti visai neplautus produktus.
