Ar kada pagalvojote, kaip žmonės tvarkėsi be mums įprasto tualetinio popieriaus? Šiandien sunku įsivaizduoti kasdienybę be šios higienos priemonės, tačiau ji pradėta gaminti visai neseniai. Pažvelkime, kokiais būdais mūsų protėviai rūpinosi švara dar tada, kai apie tualetinį popierių niekas nė nesvajojo.
Senovės Roma: bendro naudojimo kempinės
Senovės Romos laikais viešosios lauko tualetų patalpos, arba latrinai, buvo labai mažai primenančios šiandieninį privatumo ir švaros supratimą. Romėnai po kiekvieno apsilankymo naudodavosi bendra kempine, pritvirtinta ant ilgo pagaliuko. Šią kempinę po kiekvieno naudojimo reikėdavo nuplauti indelyje su druskos tirpalu ar actu. Tokia praktika neabejotinai buvo tikras iššūkis norint išvengti bakterijų.
Senovės Azija: nuo higienos pagaliukų iki kvapnaus popieriaus
Pirmieji asmeniniai higienos įrankiai aptikti netoli Tamrino baseino, datuojami Hanų dinastijos laikais – maždaug prieš 2 tūkstančius metų. Tai buvo bambukiniai pagaliukai, kurių vienas galas apsuktas audiniu. Vėliau, VI amžiuje Kinijoje pradėta naudoti specialiai valymuisi skirtą popierių, o XIV amžiuje imperatorius liepė gaminti iki metro dydžio, kvapniąsias popieriaus lapines, skirtas didikų šeimai.
Senovės Graikija: akmenėliai ir keramikos šukės
Graikai pasirinko kiek griežtesnes higienos priemones: tai buvo specialūs nugludinti akmenėliai arba net keramikos šukės. Įdomu tai, kad kai kurios šukės būdavo pažymėtos priešų vardais – tai tapdavo ne tik higienos, bet ir asmeninės nuoskaudos išraiška. Vis dėlto, toks valymosi būdas dažnai sukeldavo nemalonų dirginimą.
Kukurūzų burbuolės ir laikraščiai
Vėlesniais laikais, kai į kitas pasaulio vietas atvyko naujakuriai, teko griebtis kūrybiškumo. Pavyzdžiui, buvo plačiai naudojamos džiovintos kukurūzų burbuolės. Atsiradus leidiniams, itin paplito laikraščių ir katalogų lapai. Kai kurios spaudos priemonės net gamindavo skylutes, kad popieriaus lapus būtų patogu pakabinti lauko tualetuose.
Pirmasis specialus popierius su medikamentais
1857 metais pradėtas gaminti pirmasis specialiai higienai skirtas popierius, kuris buvo pagamintas iš kanapių ir alavijo pluošto. Tokia naujovė buvo švelnesnė, o jos pavyzdžiu pasekė ir kiti gamintojai. Įvairiais laikais buvo eksperimentuojama su skirtingomis spalvomis, tačiau laikui bėgant įsitvirtino mums žinoma balta spalva.
Trumpa istorija: kaip keitėsi švaros įpročiai
- Senovės Romoje naudotos bendros kempinės buvo nuolat valomos tirpaluose.
- Azijoje populiarūs buvo bambukiniai pagaliukai, o vėliau – kvapnus, specialus popierius.
- Graikai rinkosi keramikines ar akmenines priemones, kurios galėjo būti net politiškai simboliškos.
- Naujakuriai naudojo natūralias atliekas, spausdintus laikraščius ar katalogus.
- Specialiai higienai skirtas popierius pradėtas gaminti XIX a. viduryje ir ilgainiui tapo tokį, kokį žinome dabar.
Šiandien retai susimąstome, kad kasdien naudojama priemonė yra gana nauja išradimas. Visgi žmonių išradingumas visais laikais padėjo spręsti pagrindinius higienos rūpesčius, kol galiausiai atsirado mums įprastas tualetinis popierius.
