Ar jūsų kambariniai augalai staiga ėmė augti lėčiau, o lapai pagelto, susiraukšlėjo ar tapo lipnūs? Labai tikėtina, kad kaltininkai – amarai. Tai smulkūs, sultis siurbiantys vabzdžiai, kurie žmonėms ir augintiniams nekelia pavojaus, tačiau augalams gali padaryti nemažai žalos – ypač jei jie mėgsta jaunus ūglius ir švelnius lapus.
Amarų kolonijos dažnai pastebimos ant įvairių kambarinių augalų: tiek pavėsyje augančių, tiek kabančių, tiek drėgnesnėse patalpose laikomų (pavyzdžiui, vonioje). Gera žinia ta, kad greitai sureagavus jų atsikratyti paprastai įmanoma gana paprastais ir nebrangiais būdais. Svarbiausia – suprasti, kaip amarai atsiranda, ką jie daro augalui ir kokie metodai veikia geriausiai.
Kas yra amarai
Amarai (dar vadinami augalų utėlėmis) – labai maži vabzdžiai, užaugantys maždaug iki kelių milimetrų (apie 3 mm). Kambariniuose augaluose jie dažnai būna šviesiai žali, bet gali pasitaikyti ir geltonų, oranžinių, rausvų, rusvų, rožinių ar net juodų. Dažniausiai jie slepiasi lapų apačioje arba susitelkia ten, kur augalas leidžia naujus ūglius.
Šie vabzdžiai minta augalo sultimis: aštriais burnos organais praduria audinius ir siurbia sultis iš jaunų lapų bei ūglių. Be tiesioginės žalos, amarai palieka lipnias išskyras (vadinamąją lipniąją rasą). Ant jos gali pradėti augti suodligė (tamsus grybelis), kuris dar labiau apsunkina augalo gyvenimą, nes mažina šviesos patekimą į lapo paviršių.
Kodėl amarai atsiranda ant kambarinių augalų
Amarus ypač traukia jaunas augimas – švelnūs ūgliai, neseniai išsiskleidę lapai, o žydintiems augalams – dar neprasiskleidę žiedpumpuriai. Į namus jie dažniausiai patenka vienu iš šių kelių:
-
Kartu su nauju augalu. Kartais užtenka vieno nepastebėto amarėlio, kad po kurio laiko atsirastų visa kolonija.
-
Iš lauko. Dirbant sode ar būnant gamtoje, amarai gali prisikabinti prie drabužių ir „atkeliauti“ į namus.
Situaciją apsunkina jų dauginimosi greitis: patelės gali atsivesti po kelis jauniklius per dieną net ir nesiporuodamos, todėl nedidelė problema gali labai greitai virsti rimtu užkrėtimu.
Kaip atsikratyti amarų
Kuo anksčiau pradedate veikti, tuo didesnė tikimybė augalą išgelbėti be sudėtingų priemonių. Žemiau – keli praktiški būdai, kuriuos dažniausiai pavyksta pritaikyti namų sąlygomis.
Nuplovimas vandeniu
Jei amarų pastebėjote ant nedidelio augalo, patogiausia jį nunešti prie kriauklės (arba į lauką) ir stipresne vandens srove nuplauti vabzdžius nuo lapų bei stiebų. Po to verta papildomai nuvalyti ar nuplauti lipniąsias išskyras, kad jos neliktų ant lapų. Jei augalas jau pažeistas, jam gali prireikti daugiau priežiūros, kol atsigaus.
Naminė gaudyklė su cukrumi, vandeniu, actu ir banano žieve
Jei vien vandens nepakanka arba norite papildomos priemonės, galima pasidaryti paprastą gaudyklę. Į indą sumaišykite po vieną puodelį vandens, cukraus ir acto, įmeskite kelis smulkintus banano žievės gabalėlius ir pastatykite indą šalia užkrėsto augalo (ar tarp augalų) maždaug savaitei. Mišinys vilioja vabzdžius, o patekę į skystį jie nuskęsta. Keiskite gaudyklę kas savaitę, kol amarų nebeliks.
Insekticidinis muilas
Insekticidiniai muilai veikia minkštakūnius vabzdžius pažeisdami jų ląstelių membranas, todėl amarai žūsta, o augalui tokia priemonė, naudojama pagal instrukciją, paprastai nekenkia. Dažnai reikia kartoti purškimą, kol kolonija visiškai išnyksta.
Jei renkatės paprastą namų variantą, galima paruošti tirpalą iš maždaug 1 arbatinio šaukštelio indų ploviklio ir apie 1 litro vandens. Purkškite kas 2–3 dienas, ypatingą dėmesį skirdami lapų apatinei pusei, kur amarai slepiasi dažniausiai.
Neemo aliejus
Neemo aliejus – augalinės kilmės pesticidas, gaminamas iš neemo medžio sėklų. Jis veikia kontaktiniu būdu ir gali padėti naikinti skirtingas amarų vystymosi stadijas (įskaitant kiaušinėlius, lervas ir suaugėlius). Paprastai priemonę reikia suplakti, tolygiai išpurkšti augalą iki sudrėkinimo ir kartoti maždaug kartą per savaitę, kol problema praeina.
Papildomas privalumas – neemo aliejus gali turėti ir priešgrybelinį poveikį, todėl kartais padeda kontroliuoti ir miltligę.
Cheminiai insekticidai
Jei užkrėtimas labai didelis ir švelnesni metodai nepadeda, gali prireikti stipresnių priemonių. Dažnai pasirenkami purškalai su piretrinais – augalinės kilmės insekticidine medžiaga, kuri laikoma mažiau toksiška žmonėms ir augintiniams nei daugelis kitų cheminių alternatyvų. Tokios priemonės veikia amarų nervų sistemą, tačiau labai svarbu laikytis etiketėje nurodyto skiedimo ir naudojimo tvarkos, ypač purškiant patalpose.
Lipnios gaudyklės
Kaip papildomą kontrolės priemonę galima naudoti ryškias lipnias gaudykles (dažniausiai geltonas). Nors amarai dažniau ropoja nei skraido, patekę ant lipnaus paviršiaus jie nebegali pasišalinti. Tokios gaudyklės taip pat praverčia, jei kartu pasitaiko ir kitų smulkių kambarinių kenkėjų.
Kaip apsisaugoti, kad amarai negrįžtų
Prevencija dažnai paprastesnė nei gydymas. Kad amarai neįsitvirtintų, verta laikytis kelių įpročių:
-
Reguliariai apžiūrėkite augalus. Ypač lapų apačią ir naujus ūglius – ten amarai pasirodo anksčiausiai.
-
Izoliuokite naujus augalus. Naujai į namus atkeliavusius (ar iš lauko parneštus) augalus laikykite atskirai 2–3 savaites, kad galėtumėte laiku pastebėti problemą ir nepernešti kenkėjų kitiems augalams.
-
Reaguokite iškart. Pastebėjus pirmuosius amarus, dažnai pakanka kelių paprastų veiksmų, kad užkrėtimas nespėtų išplisti.
Laiku pastebėti ir suvaldyti amarus – vienas naudingiausių įgūdžių kiekvienam, kas augina kambarinius augalus. Kuo greičiau imsitės veiksmų, tuo didesnė tikimybė, kad augalai greitai atgaus sveiką išvaizdą ir toliau džiugins namuose.
