Apostrofas gali atrodyti kaip paprasta skyrybos žyma, tačiau jos reikšmė sakinyje dažnai kur kas svarbesnė, nei iš pirmo žvilgsnio atrodo. Pastebėjus netinkamą apostrofo panaudojimą, gramatikos taisyklių gerbėjams gali kilti daugiau klausimų nei atsakymų. Kada ir kaip teisingai rašyti apostrofą? Aptarsime pagrindines taisykles, kurios padės nesuklysti.
Apostrofo paskirtis ir naudojimas
Apostrofas — tai maža, ore pakylanti kabutė, įterpiama sakiniuose, dažniausiai rodanti nuosavybę arba žodžių sutrumpinimą. Retkarčiais apostrofas pasitaiko ir tam tikruose posakiuose ar šventinių dienų pavadinimuose. Jis laikomas vienu iš sudėtingiausių skyrybos ženklų, nes turi daugybę taisyklių ir išimčių.
Žodžių trumpinimas
Sutapdinti kelis žodžius į vieną padeda apostrofas, kuris pažymi pašalintą raidę ar raides. Pavyzdžiui, „do not“ virsta „don’t“ — čia apostrofas žymi panaikintą „o“. Panašūs trumpiniai dažnai kuriami iš žodžių „not“, „are“, „would“, „had“, „will“. Tokie trumpiniai sakiniams suteikia natūralumo ir palengvina skaitymą.
- If you’re (jūs esate) tired, take a rest. (Apostrofas žymi trumpinimą iš „you are“.)
- Here’s (čia yra) a warm blanket. (Apostrofas pažymi žodžių „here is“ junginį.)
Kai kuriais atvejais žodžių trumpinimas gali būti painus, bet dažniausiai apostrofas paprasčiausiai pakeičia iškritusią raidę.
Nuosavybės žymėjimas
Dažniausiai apostrofas naudojamas parodyti, kad kažkas priklauso asmeniui ar daiktui. Prie vienaskaitinių daiktavardžių paprastai rašomas apostrofas ir „s“, pvz., „katės dubenėlis“. Daugiskaitos atveju, kai žodis baigiasi „s“, dažnai pridedamas tik apostrofas: „šunų pavadėliai“.
- Keliautojo žemėlapis (parodo, kad žemėlapis priklauso keliautojui).
- Mokinių raštai (kai priklauso daugeliui mokinių, rašome „mokinių’ raštai“).
Jei daugiskaitinis žodis baigiasi ne „s“, naudojame apostrofą ir „s“: „vaikų žaislai.“
Yra atvejų, kai vienaskaitos žodis baigiasi „s“. Tuomet dažniausiai verta dėti ir apostrofą, ir „s“ – jei tariant girdimas papildomas „s“ garsas („autobuso ratai“ – „autobuso’s ratai“). Jei ne, galima rašyti tik su apostrofu.
Apostrofas raidėms ir skaičiams
Apostrofas nėra naudojamas daugiskaitai žymėti, tačiau jis gali būti vartojamas atrinktoms raidėms. Pavyzdžiui, kad nesupainiotumėte „i’s“ su žodžiu „is“, rašote su apostrofu: „Rašyk aiškias a’s ir i’s.“
Kai kurie stiliaus vadovai rekomenduoja apostrofą tik mažosioms raidėms, tačiau kartais, jei be apostrofo raidžių seka būtų paini, jį verta naudoti ir prie didžiųjų.
- Pavyzdžiui, vengti painiavos tarp žodžio „As“ ir raidės „A’s“.
Dėl skaičių, jei kalbama apie dešimtmetį ar amžių, dažniau vartojamas apostrofas prieš trumpintą skaičių: „80-aisiais“ rašoma „’80s“ (vietoje „1980s“, kur apostrofą nėra būtina rašyti). Taisyklės čia skiriasi priklausomai nuo rašymo stiliaus.
Šventinės dienos ir sutrumpintos datos
Švenčių pavadinimus su apostrofu tenka tikrintis žodynuose, nes taisyklės nevienodos. Kai kurios šventės rašomos su apostrofu, kitos — be jo, todėl prieš vartodami pavadinimą pasitikrinkite, kaip jis rašomas teisingai.
Trumpinant metus, pvz., „80-ieji“, apostrofas rašomas prieš skaitmenis, pavyzdžiui, „’90s“. Čia apostrofas pakeičia praleistą dešimtmečio pradžią („19“).
Kada apostrofo nevartoti
Daugiskaitos sudarymas
Nedėkite apostrofo norėdami padaryti žodį daugiskaitiniu — užtenka pridėti „s“ ar „es“. Tai viena dažniausių rašybos klaidų, kai, pavyzdžiui, rašoma „atostogų bagažai’s“ vietoj „bagažai“.
Asmeninių įvardžių nuosavybė
Asmeniniai įvardžiai, tokie kaip „jis“, „ji“, „jie“, rodo nuosavybę be apostrofo. Pvz., norint pasakyti „jų knyga“, užtenka žodžio „jų“, o ne „jie’s“. Taip pat nuosavybei žymėti raidėmis „its“ apostrofas nenaudojamas, nes „it’s“ yra trumpinys „it is“.
Daugiskaita su skaičiais
Apostrofas taip pat nevartojamas norint skaičių padaryti daugiskaitiniu. Teisingai rašoma: „prehistorijoje žmonės gyveno 30-tajame amžiuje“, o ne „30’–ajame“.
Teisingas apostrofo vartojimas sustiprina teksto aiškumą ir profesionalumą. Įsitikinę, kada jį naudoti, išvengsite dažnų rašybos klaidų ir padarysite savo rašymą sklandesnį.
