Daugelis yra girdėję patarimą: „Jei kas nors neveikia – išjunk ir vėl įjunk.“ Dažnai tai tikrai padeda, tačiau „išjungimas“ ir „perkraunimas“ nėra tas pats, ypač jei kalbame apie naujesnes „Windows“ versijas. Kartais vienas pasirinkimas sutvarko bėdą akimirksniu, o kitas – tik sukuria įspūdį, kad viskas atsinaujino, nors dalis sistemos būsenos iš tiesų liko išsaugota.
- 1.Ką iš tikrųjų daro išjungimas
- 2.Kodėl „Windows“ išjungimas ne visada yra pilnas „nulis“
- 3.Ką daro perkrovimas ir kodėl jis dažnai veiksmingesnis
- 4.Ar tai galioja ir „Mac“ kompiuteriams?
- 5.Kada rinktis perkrovimą, o kada – išjungimą
- 6.Kaip dažnai verta perkrauti kompiuterį
- 7.Kaip dažnai verta pilnai išjungti
- 8.Kas geriau baterijai: išjungti ar perkrauti?
- 9.Kas saugiau: išjungimas ar perkrovimas?
- 10.Temperatūra – netikėtas, bet svarbus veiksnys
- 11.Kaip paprastai apsispręsti per 5 sekundes
Ką iš tikrųjų daro išjungimas
Išjungiant kompiuterį sustabdomas darbas ir įrenginys pereina į išjungtą būseną – jis neįsijungs tol, kol jo vėl neįjungsite. Tai patogu, kai kompiuterio kurį laiką nenaudosite: mažiau energijos sąnaudų, mažiau triukšmo, mažesnis šilumos generavimas.
Vis dėlto šiuolaikiniuose kompiuteriuose „išjungti“ ne visada reiškia „viską uždaryti iki nulio“.
Kodėl „Windows“ išjungimas ne visada yra pilnas „nulis“
Nuo „Windows 8“ daugelyje įrenginių veikia greito paleidimo funkcija (dažnai vadinama „Fast Startup“). Dėl jos išjungimo metu sistema gali išsaugoti dalį būsenos į specialų failą, kad kitas įjungimas būtų spartesnis. Praktinis rezultatas toks: kompiuteris įsijungia greičiau, tačiau ne visais atvejais išvalomi visi procesai ir sistemos „užsilikę“ dalykai.
O būtent todėl, kai kyla keistų trikdžių, vien išjungimas kartais nepadeda taip, kaip tikimasi.
Ką daro perkrovimas ir kodėl jis dažnai veiksmingesnis
Perkraunant kompiuterį sistema pilnai uždaro veikiančius procesus ir paleidžia juos iš naujo. Paprastai kartu išvaloma darbinė atmintis (RAM) ir atnaujinama procesoriaus talpykla. Tai sukuria „švaresnį“ startą nei daugeliu atvejų įprastas išjungimas su įjungtu greitu paleidimu.
Dėl šios priežasties perkrovimas dažniau rekomenduojamas, kai:
- įdiegiate arba pašalinate programas;
- prijungiate naują įrangą ar tvarkykles;
- kompiuteris pradeda strigti, lėtėti, „keistai“ elgtis;
- įdiegiami operacinės sistemos atnaujinimai (dėl to sistema dažnai pati paprašo perkrauti).
Ar tai galioja ir „Mac“ kompiuteriams?
„Mac“ aplinkoje išjungimas ir perkrovimas dažniausiai elgiasi panašiau: abiem atvejais išvalomi procesai, atmintis ir talpyklos, todėl skirtumas tarp šių dviejų veiksmų paprastai mažesnis nei „Windows“ kompiuteriuose. Dėl to didžioji dalis niuansų apie greitą paleidimą aktualiausia „Windows“ naudotojams.
Kada rinktis perkrovimą, o kada – išjungimą
Kada geriau perkrauti
Perkrovimas – geras pasirinkimas, kai reikia „sutvarkyti“ sistemą iš naujo įkeliant svarbias operacinės sistemos dalis. Tai ypač praverčia po naujų programų, tvarkyklių ar įrangos diegimo, taip pat kai norite greitai pašalinti laikinus sistemos „užsikirtimus“.
Kada geriau išjungti
Išjungimas labiau tinka tada, kai kompiuterį paliksite ilgesniam laikui. Tai paprasčiausias būdas sumažinti energijos sąnaudas ir neleisti įrenginiui veikti fone.
Kaip dažnai verta perkrauti kompiuterį
Praktinis patarimas „Windows“ naudotojams – perkrauti kompiuterį reguliariai, pavyzdžiui, kas kelias dienas. Tai padeda sistemai „apsitvarkyti“: užverti užstrigusius procesus, atsikratyti laikinų failų ir sklandžiau pritaikyti atnaujinimus.
Kaip dažnai verta pilnai išjungti
Jei kompiuterio nenaudosite, pilnas išjungimas paprastai yra draugiškesnis energijai nei miego režimas, nes miego metu dalis komponentų vis tiek vartoja elektrą (pavyzdžiui, atmintis ir procesai, susiję su atvertų programų būsenomis).
Kas geriau baterijai: išjungti ar perkrauti?
Jeigu tikslas – taupyti energiją ir saugoti baterijos resursą, išjungimas dažniausiai laimi. Perkrovimas tik trumpam sustabdo įrenginį, o tada jis vėl pradeda veikti. Tuo tarpu išjungtas kompiuteris paprastai neeikvoja energijos taip, kaip veikiantis ar miego režime esantis įrenginys.
Kas saugiau: išjungimas ar perkrovimas?
Saugumo prasme išjungimas turi aiškų pranašumą ir „Windows“, ir „Mac“ atveju: kai įrenginys išjungtas, jis yra neprisijungęs ir negali komunikuoti su išorėje esančiomis sistemomis. Tai sumažina nuotolinių atakų tikimybę tuo laikotarpiu, kai kompiuteris nenaudojamas.
Temperatūra – netikėtas, bet svarbus veiksnys
Ką verta žinoti apie šaltį
Didelis šaltis nepalankus baterijoms, todėl baterijomis maitinamo įrenginio išjungimas itin šaltoje aplinkoje gali būti ne pats geriausias sprendimas. Pavyzdžiui, palikus nešiojamą kompiuterį šaltame automobilyje, kartais saugiau jį laikyti veikiančiu nei visiškai išjungti.
Dar vienas niuansas: jei prieš tai vykdėte intensyvias užduotis, kurios smarkiai įkaitino procesorių ar vaizdo plokštę, staigus perėjimas iš karštos būsenos į labai šaltą gali sukelti nepageidaujamą terminį stresą komponentams. Jei visgi reikia išjungti, verta palaukti, kol įrenginys ramiai pamažu atvės.
Kodėl karštis pavojingesnis už šaltį
Didžiausias kompiuterių priešas – per didelė kaitra. Jei įrenginys yra aplinkoje, kur labai karšta, arba jis akivaizdžiai perkaista, geriausia jį išjungti ir leisti komponentams atvėsti. Ilgalaikis darbas perkaitimo sąlygomis gali trumpinti kompiuterio tarnavimo laiką labiau nei šaltis.
Kaip paprastai apsispręsti per 5 sekundes
- Jei kažkas negerai veikia, po diegimų ar atnaujinimų – rinkitės perkrovimą.
- Jei kompiuterio kurį laiką nenaudosite – rinkitės išjungimą.
- Jei labai karšta ir įrenginys kaista – išjunkite ir leiskite atvėsti.
- Jei labai šalta ir įrenginys maitinamas baterija – venkite staigių temperatūros šuolių, ypač po intensyvaus darbo.
