Jus gali sudominti
Jūros gėrybių įvairovė siūlo daugybę skanių ir naudingų pasirinkimų, kuriuos verta įtraukti į savo mitybą. Tačiau svarbu žinoti, kiek jų suvartojame per savaitę, kad mėgdami žuvį gautume viską, kas geriausia, ir išvengtume galimų pavojų.
Kiek žuvų rekomenduojama valgyti
Specialistai pataria suaugusiesiems per savaitę suvartoti apie 230 gramų (aštuonias uncijas) įvairių jūros produktų. Šis kiekis leidžia pasinaudoti visais žuvyse esančiais baltymais ir sveikosios mitybos privalumais. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kiekį, bet ir į rūšį – kai kurios žuvys neturėtų dominuoti kasdienėje mityboje.
Kurių žuvų vengti dėl gyvsidabrio
Nors žuvis yra puikus pasirinkimas, kai kurios rūšys pasižymi didesniu gyvsidabrio kiekiu, todėl jų vartojimą reikėtų riboti. Ypač atsargiai reikėtų elgtis su konservuotu tunu – jo rekomenduojama suvalgyti daugiausia vieną porciją per savaitę. Reguliarus šio produkto vartojimas dideliais kiekiais gali neigiamai paveikti sveikatą.
Aukščiausią gyvsidabrio koncentraciją turi tam tikros didžiosios žuvys, pavyzdžiui, ryklys, karališkasis skumbrė, kardžuvė, marlina, apelsvinė nototenija, didžiosios rūšies tunas bei plytinės žuvis. Gydytojai pataria šių rūšių žuvų vengti ir rinktis kitas, mažiau užterštas alternatyvas.
Dažniausiai rekomenduojamos jūros gėrybės
Jei norite mėgautis žuvimi dažniau, verta atkreipti dėmesį į tas, kurios pasižymi mažu gyvsidabrio kiekiu. Lašiša, ančiuviai, moliuskai, šamas bei šukutės laikomos vienais saugiausių pasirinkimų – jų galima suvalgyti nuo dviejų iki trijų porcijų per savaitę. Vienkartiniam vartojimui saugios laikomos karpiai, mėlynpelekės, vienūnai ar ešeriai.
Kaip pasirinkti tinkamą kiekį
- Stenkitės neviršyti 230 gramų jūros gėrybių per savaitę.
- Tuną ir kitas žuvis su dideliu gyvsidabrio kiekiu vartokite retai, ne daugiau kaip kartą per savaitę.
- Drąsiai rinkitės mažiau užterštas rūšis, tokias kaip lašiša ar šamas, jose randama daugiau sveikų riebalų.
Verta prisiminti: įvairių jūros gėrybių įtraukimas į mitybą padės papildyti organizmą reikalingais maistiniais elementais. Tuo pačiu svarbu sekti jų kilmę ir kiekį, kad išvengtumėte galimų sveikatos pavojų.
