Varškės sūris – senas, bet vėl populiarėjantis pasirinkimas, kuris turėtų atsidurti kiekvieno baltymų ieškančio žmogaus mityboje. Iš pradžių varškės sūris nepritraukia dėmesio savo išvaizda – drėgna, grūdėta tekstūra gali pasirodyti nepatraukli. Tačiau būtent šiame produkte slypi daugybė naudingų savybių ir plačių panaudojimo galimybių tiek virtuvėje, tiek kasdienėje mityboje.
Kas yra varškės sūris
Varškės sūris – tai pieno produktas, pasižymintis grūdėta struktūra. Jis pagaminamas pieną veikiant rūgštimi, pavyzdžiui, citrinų sultimis ar actu. Susidariusius krešulius – varškės grūdelius – atskiria nuo išrūgų. Išeigos rezultatas yra šviežias, truputį rūgštokas sūris, kuris dėl savo sudėties ir maistinės vertės laikomas vienu vertingiausių lengvų baltymų šaltinių.
Varškės sūris dažniausiai randamas kartu su rikota bei grietine, tačiau skiriasi gamybos metodu ir tekstūra. Rikota gaminama iš išrūgų, tuo tarpu varškės sūris – iš varškės. Toks gamybos būdas lemia, kad varškės sūris lieka grūdeliais ir turi daugiau baltymų.
Gamybos procesas
Varškės sūrio gamyba yra gana paprasta ir dažnai atliekama pramoniniu būdu, bet produktą galima pasigaminti ir namuose. Tam reikia pašildyti visą pieną iki maždaug 90 laipsnių, įmaišyti rūgšties, pavyzdžiui, acto ar citrinų sulčių, ir palikti pastovėti. Pienas susisluoksniuoja į grūdelius ir skystį; grūdeliai perkošiami ir lieka švelnus, šviežias varškės sūris.
Nors pramonėje naudojamos specialios mašinos, namų sąlygomis procesas užima nedaug laiko, o didžiąją dalį tenka palaukti, kol pienas sukreša. Gauta masė nusausinama, suskaidoma į mažesnius grūdelius ir gali būti vartojama iš karto ar naudojama įvairiuose patiekaluose.
Jus gali sudominti
Skonis ir tekstūra
Varškės sūris pasižymi itin švelniu skoniu ir lengva rūgštele, todėl dažnai valgomas kartu su kitais produktais ar kaip ingredientas patiekaluose. Jo neutrali tekstūra leidžia derinti tiek prie saldžių, tiek prie sūrių priedų, vartoti pusryčiams, užkandžiams ar gaminant desertus.
Mitybinė vertė ir nauda
Šio sūrio populiarumas šiek tiek buvo sumažėjęs, tačiau pastaruoju metu vėl auga dėl baltymų gausos ir nedidelio kalorijų kiekio. Lyginant su kitais pieno produktais, varškės sūris išlaiko didelį baltymų kiekį, nes didžioji jų dalis lieka grūdeliuose, o ne pašalinama kartu su išrūgomis. Vienoje puodelio porcijoje yra apie 25 gramus baltymų, tai prilygsta nedidelei vištienos krūtinėlės porcijai.
Parduotuvėse galima rasti įvairaus riebumo varškės sūrio – nuo lieso iki pilno riebumo. Tai leidžia kiekvienam pasirinkti tinkamiausią variantą pagal mitybos poreikius. Produktas neturi daug sočiųjų riebalų ar pridėtinio cukraus, todėl gali būti įtrauktas į subalansuotą mitybą. Dėl šių ypatybių varškės sūris yra puikus pasirinkimas norintiems lengvai pasisotinti, gauti pakankamai baltymų ir nepridėti per daug kalorijų.
Panaudojimo idėjos
Kaip daugelis užšaldytų produktų, varškės sūris gali būti vartojamas tiek vienas, tiek kaip ingredientas įvairiuose receptuose. Jis puikiai tinka pusryčiams ir užkandžiams – galima sluoksniuoti su uogomis, vaisiais ar riešutais. Norint švelnesnės tekstūros, sūrį galima pertrinti trintuvu ar maisto procesoriumi, tada naudoti jogurtui ar desertams pagardinti.
- Sluoksniuoti su mėgstamais vaisiais ir uogomis, apibarstyti granola ar riešutais.
- Pagaminti sočią užtepėlę su žolelėmis ir prieskoniais.
- Pakeisti rikotą ar kreminį sūrį įvairiuose kepiniuose, norint padidinti patiekalo baltymų kiekį.
- Naudoti pikantiškuose pyraguose, apkepuose ar kaip įdarą lietiniams.
Laikymo ypatumai
Varškės sūris šaldytuve išlieka šviežias apie 7–10 dienų. Geriausia jį laikyti vidurinėje šaldytuvo lentynoje, laikantis bendrų šaldytuvo tvarkos principų. Norint pratęsti galiojimą, kai kurie žmonės pataria apversti indelį – taip sumažėja bakterijų patekimo tikimybė, nes susidaro vakuminis efektas. Vis dėlto verta prisiminti, kad šis sūris yra „šviežias“ ir negali būti laikomas taip ilgai, kaip kietieji fermentiniai sūriai.
Jei žadate jo užšaldyti, produktą geriausia supakuoti į sandarų indą ar maišelį – šaldiklyje jis gali išbūti apie tris mėnesius. Tačiau po atšildymo keičiasi sūrio tekstūra, todėl atitirpintą sūrį geriausia naudoti kepiniams ar troškiniams, o ne valgyti vieną.
