Pirmieji, vos pastebimi regos pokyčiai ilgainiui virto nuolatiniu regėjimo praradimu dėl geografinės atrofijos. Ši diagnozė kardinaliai pakeitė 56 metų kelionių entuziastės gyvenimą.
Geografinės atrofijos kelias
Keliaudama po pasaulį, moteris anksti atrado aistrą naujoms patirtims ir nuotykiams. Tačiau trečiajame dešimtmetyje jai teko susidurti su netikėtais sveikatos iššūkiais. Oftalmologo apžiūros metu buvo nustatytas tinklainės nykimas, o vėliau patvirtinta – sausos formos su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija (AMD).
Su laiku matymas pradėjo blogėti. Paprasti malonumai, pavyzdžiui, mėgstama knyga ar vakariniai pasivažinėjimai automobiliu, pasidarė beveik nebeįmanomi. Žodžiai tapo neįskaitomi net naudojantis padidinamaisiais stiklais, o kelionės naktį tapo pavojingos – atrodo, kad bordiūrai skęsta tamsoje.
Rizikos veiksniai ir paveldimumas
Ligos eiga progresavo iki geografinės atrofijos – pažengusios sausos AMD formos, kurios metu regėjimo praradimas tampa negrįžtamas. Dažniausiai ši liga pasireiškia asmenims po 55 metų ir gali būti paveldima. Moteriai taip pat pasireiškė keli rizikos veiksniai – pavyzdžiui, šeimos nariams jau buvo nustatyta ši liga.
Jus gali sudominti
Tyrimai rodo, kad pasaulyje yra daugybė žmonių, kurie serga GA, tačiau didelė dalis jų to net nežino. Ligos pradžia gali būti itin neryški – vos pastebimi regos pokyčiai, kuriuos lengva praleisti. Dėl šios priežasties itin svarbu neatidėlioti vizito pas akių gydytoją pastebėjus simptomus – ankstyva diagnostika ir gydymas gali padėti sulėtinti progresavimą ir ilgiau išlaikyti regėjimą.
Palaikymas ir gyvenimo pokyčiai
Sužinojusi diagnozę, moteris suprato, kad viena susidoroti negalės. Natūraliai ji kreipėsi pagalbos į savo mamą, su kuria turėjo itin artimą ryšį. Paūmėjus ligos simptomams, kasdienės veiklos, tokios kaip gaminimas ar skaitymas, tapo sudėtingos. Mamos pagalba virtuvėje tapo neįkainojama – ypač atliekant užduotis, kurioms reikalingas tikslumas.
Iš pradžių dukrai buvo neįprasta paprašyti pagalbos; anksčiau dažniau buvo priešingai. Tačiau naujos aplinkybės sustiprino jų tarpusavio ryšį – abi tapo viena kitos atrama ir pagalba kasdienybėje.
Didžiausias pokytis buvo tas, kad moteriai teko atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu. Ji suprato, kad saugumo sumetimais prie vairo grįžti nebegalės, tad šį vaidmenį perėmė mama.
Gydymo galimybės ir viltys ateičiai
Gydytojo konsultacija atskleidė, kad geografinė atrofija šiandien jau gali būti gydoma tam tikrais vaistais. Naujų gydymo būdų, tokių kaip specialios akių injekcijos, buvo įrodyta veiksmingumas – jos gali sulėtinti ligos progresavimą.
Šeima pasijuto kupina vilčių sužinojusi, kad gydymas padėjo sulėtinti regos blogėjimą. Tai reiškė, kad moteris gali ilgiau išlaikyti savarankiškumą, užsiimti mėgstamomis veiklomis ir kurti ateities planus su mama, su kuria jos jau planuoja naują kelionę – kruizą gimtadienio proga.
Bendrumas ir džiaugsmas kasdienybėje
Diagnozė iš dalies pakeitė moters požiūrį į gyvenimą, tačiau nesumažino noro džiaugtis akimirkomis su artimaisiais. Prisitaikius prie naujųjų aplinkybių, kelionės, bendros veiklos ir net paprasti kasdieniai darbai tapo dar prasmingesni. Laikas, praleistas kartu, įgauna ypatingą vertę – juk kasdienė pagalba ir draugystė dažnai tampa svarbiausia gydymo dalimi.
