Vaikystėje daugelis su džiaugsmu ragavo žemės riešutų sviesto ir uogienės sumuštinius, kuriuos su meile pagamindavo tėvai. Mažiesiems būdavo svarbi kiekviena detalė – ar sumuštinis supjaustytas į keturias dalis, ar žemės riešutų sviestas traškus, o gal naudojama braškių, o ne vynuogių uogienė. Nesvarbu, kaip mėgote šį užkandį, atrodo, kad tobulą jo skonį atranda kiekvienas šeimos narys, lyg būtų patys išradę šį derinį. Sumuštinio istorijos pradžia Nors atskiros sudedamosios dalys buvo žinomos jau seniai, pats žemės riešutų sviesto ir uogienės derinys sumuštinyje atsirado tik daug vėliau. Nėra žinoma, kas tiksliai sugalvojo šį sumuštinį, tačiau pirmieji užuominos apie jo gaminimą aptinkamos dar XX amžiaus pradžioje. Kai kurie istorijos tyrinėtojai mini moterį, kuri 1901 metais viename kulinariniame žurnale pasiūlė sluoksniuoti ploną duoną su riešutų pasta ir įvairia uogiene bei aprašė šį skonį kaip ypatingą naujovę. Produktų tobulėjimas Pradžioje žemės riešutų pasta buvo labai tiršta ir sunkiai tepama, nes ji buvo ruošiama rankomis. Situacija pasikeitė tik 1903 metais, kai pasirodė specialūs malūnai, leidę pasiekti kreminę žemės riešutų sviesto konsistenciją. Po beveik dvidešimties metų, išrastas būdas, kaip išlaikyti žemės riešutų sviestą vientisą, kad jis nesisluoksniuotų ir neliptų gomuriui – tam padėjo cheminė hidrinavimo technologija. Tai nulėmė, kad žemės riešutų sviestas tapo pigus, patogus ir greitai paplito parduotuvių lentynose. Uogienių triumfas Uogienės bei džemai žinomi jau šimtmečius. Vis dėlto būtent 1917 metais uogienė sulaukė didelio populiarumo, kuomet pradėta gaminti uogienė iš pertrintų vynuogių. Šis produktas išplito, tapo pigus ir greitai rado vietą sumuštinių gamyboje. Didėjantis populiarumas tarp šeimų Dėl nedidelės kainos ir sotumo žemės riešutų sviesto sumuštiniai greitai tapo populiarūs sunkmečiu. Daugelis šeimų šį užkandį rinkdavosi kaip greitą, paprastą ir sotų patiekalą. Įvairiais laikotarpiais virėjai siūlė savo unikalias PB&J variacijas, tačiau pagrindinė idėja išliko ta pati – derinti žemės riešutų sviesto kremiškumą su saldžia uogiene ar džemu. Pokyčiai karo metais Vis tik žemės riešutų sviesto ir uogienės sumuštinis labiausiai išpopuliarėjo karo metais. Kareiviai maitinosi jau supjaustyta duona kartu su žemės riešutų sviestu ir uogiene, nes tai buvo maistingas ir energijos suteikiantis maistas. Grįžus iš karo, ši sumuštinio tradicija persikėlė į namus ir šis patiekalas tapo neatsiejama daugelio šeimų pietų dalimi. Išlikęs mėgstamiausių sąraše Praėjus daugiau nei šimtmečiui šis sumuštinis tebėra vienas mėgstamiausių namų virtuvėje. Kiekvienas turi savo mėgstamą skonio variaciją, o sumuštinio paprastumas ir universalumas daro jį populiariu pasirinkimu tiek mažiems, tiek suaugusiems.