Jus gali sudominti
Himalajinė aguona, dar žinoma pagal lotynišką pavadinimą Meconopsis, yra daugiametis augalas, žydintis vasaros mėnesiais. Sodinama pavasarį, užauga iki 1,2 metro aukščio ir išsiplečia apie 50 centimetrų pločiu. Šis augalas geriausiai jaučiasi pavėsyje, yra atsparus šalčiui, tačiau laikomas sudėtingu auginti.
Auginimo ypatumai
Meconopsis geriausiai veši vėsesnėse ir drėgnesnėse regionų vietose, pavyzdžiui, Šiaurės Anglijoje ar Škotijoje. Pietiniuose rajonuose jų auginimas sudėtingesnis – net kelios dienos ryškios saulės ir sausros gali pakenkti augalui netinkamose vietose.
Optimaliausiai auga dirvoje, kurioje gausu humuso, ji turi būti nuolat drėgna, bet nepermirkti, o pH svyruoti nuo šiek tiek rūgščios iki švelniai šarminės. Visgi svarbiausias veiksnys – didelis ekologiškų organinių medžiagų kiekis. Rekomenduojama sodinti pusiau pavėsyje, apsaugotoje nuo šaltų vėjų vietoje. Šie augalai ypač tinka miškingiems sodams, tačiau gerai auga ir drėgnose, pavėsinėse lysvėse.
Vasarą augalams neturi trūkti drėgmės. Pavasarį aplink šaknis pravartu paberti subalansuotų trąšų, tokių kaip universali kompleksinė trąša, maždaug 35 gramus kvadratiniam metrui. Be to, patariama pamulčiuoti kompostu arba gerai perpuvusiu mėšlu.
Dauginimas
Himalajinę aguoną galima dauginti tiek dalijant kerus, tiek sėjant sėklas (kai kurias rūšis – abiem būdais). Kerai dalijami anksti pavasarį, vos pasirodžius pirmiems augimo ženklams.
Sėjai geriausia naudoti du dalių durpėmis nepagrįsto universalaus komposto ir vienos dalies perlito mišinį, persijotą per sietą. Sėkloms būtina šviesa, todėl geriausia berti paviršiuje ir užberti plonu vermikulito sluoksniu, kuris padės sėklas stabilizuoti ir neleidžia išdžiūti. Taip pat galima viršutinį sluoksnį suformuoti iš drėgno perlito ir sėklas paskleisti ant jo.
Šių augalų sėklos greitai praranda daigumą. Dažniausiai sėjama vėlyvą vasarą arba rudenį – taip daigai sudygsta po maždaug trijų savaičių, tačiau per žiemą juos reikia laikyti šaltoje, bet apsaugotoje vietoje, pvz., šaltlysvėje. Sėjant vasario mėnesį, daigai spėja maksimaliai išsivystyti per sezoną, svarbu tik sėklas iki sėjos laikyti sausai ir vėsiai, pvz., šaldytuvo apačioje.
Kai daigai išaugina pirmąją tikrųjų lapų porą, jie persodinami į indelius su tokiu pat substratu, tačiau daugiausia daigų žūsta persodinant. Norint sumažinti nuostolius, rekomenduojama sėti po 3–5 sėklas į kiekvieną ląstelę specialioje daigyklėje – tuomet daigus galima vėliau persodinti neatskiriant grupės.
Daigai jautrūs tiek perteklinei drėgmei, tiek perdžiūvimui. Persodintus augaliukus reikėtų kas dvi savaites papildomai tręšti silpnu skystų trąšų tirpalu. Audinio uždangalas sumažina išgaravimą, apsaugo nuo saulės nudegimų ir šalnų.
Vazonuose augančius daigus verta nuolat persodinti į didesnius indus, kad augimas nesustotų. Į nuolatinę vietą persodinama rudenį arba kitą pavasarį.
Veislių pasirinkimas
Nors dažniausiai mekonopsis siejamas su mėlynais žiedais, yra veislių su raudonais, rožiniais, baltais, geltonais ar violetiniais žiedais. Daugumos rūšių lapija išlieka dekoratyvi ir peržiemoja sudarydama išraiškingus sidabriškai ar rusvai plaukuotus kerus.
- Meconopsis baileyi – sodininkų pamėgta klasikinė dangaus mėlynumo himalajinė aguona (dar žinoma kaip M. betonicifolia), žiedų skersmuo apie 8 cm. Žydi birželį ir liepą.
- M. ‘Lingholm’ (Fertile Blue Group) – didesni, ryškiai mėlyni žiedai iki 10 cm skersmens.
- M. ‘Slieve Donard’ (Infertile Blue Group) – dideli, svyruojantys mėlyni žiedlapiai, panaši į ‘Lingholm’, dauginama tik dalijant kerus.
- M. napaulensis – formuoja didelius amžinai žaliuojančius lapynus 2–3 metus, vėliau pražysta raudonai ir geltonai, stiebai – iki 1,2 metro aukščio. Tai vienamečiai augalai, dažniausiai aptinkami hibridinės kilmės.
Galimos problemos
Per tankiai pasėjus sėklas, neretai pastebimas daigų žūtis, vadinamas džiūviniu.
Jei augalų šaknys perdžiūsta arba jie auga per atviroje ir šviesioje vietoje, gali apdegti lapai.
