Dividendai – tai tam tikra įmonės pelno dalis, kuri paskirstoma akcininkams kaip jų investicijų grąža. Dažniausiai dividendai mokami kas tris mėnesius, o jų dydį nustato valdyba, remdamasi naujausiais įmonės finansiniais rezultatais.
Dividendai gali būti pervedami grynaisiais pinigais arba suteikiami papildomomis akcijomis. Kartu su paskelbimu apie dividendus visuomet nurodoma ir data, kada jie bus išmokėti akcininkų sąskaitas.
Dividendų veikimo principai
Dividendai yra būdas atsidėkoti akcininkams už jų įneštą kapitalą, paprastai jie išmokami iš grynojo pelno. Kai kurios įmonės dividendus moka net ir tuo atveju, kai pelnas sumažėja ir tokios išmokos finansiškai nėra pagrįstos. Ilgalaikė dividendų mokėjimo istorija daro akcijas patrauklesnes investuotojams. Be pavienių akcijų, dividendus gali mokėti ir įvairūs investiciniai fondai bei biržoje prekiaujami fondai (ETF).
Jeigu kalbama apie akcijas, dividendų išmokėjimui turi pritarti akcininkai, o fondų atveju dividendus paskirsto fondų valdytojai, atsižvelgdami į fondo grynąją turto vertę ir gautus dividendus. Nors dažniausiai dividendai pervedami pinigais, gali būti skiriamos ir papildomos akcijos.
Kas turi teisę gauti dividendus ir kaip jie skirstomi
Tie akcininkai, kurie akcijas įsigyja iki tam tikros nustatytos datos, vadinamos atskaitos diena, turi teisę į artimiausią dividendų išmoką. Ši data yra riba, pagal kurią nustatoma, kas gaus dividendus keičiantis akcijų savininkams.
Dividendų mokėjimo dažnumą sprendžia įmonės valdyba – jie gali būti mokami kas mėnesį, ketvirtį arba kartą per metus. Pavyzdžiui, „Walmart” ir „Unilever” dividendus išmoka kas tris mėnesius.
Įmonės taip pat gali paskirti vienkartinius, nenumatytus dividendus, kurie gali būti skiriami atskirai arba kartu su įprastais mokėjimais. Tarkime, viena finansų įstaiga 2023 m. vasario 23 d. išmokėjo 0,14 euro vienkartinį dividendą vienai akcijai.
Įmonės, kurios nuolat moka dividendus
Dividendus nuosekliai dažniausiai moka didelės, seniai veikiančios įmonės, pasižyminčios pastoviais pelnais. Ypač reguliarūs dividendų mokėtojai – šios ekonomikos sritys:
- žaliavos ir pagrindinės medžiagos
- naftos ir dujų pramonė
- bankai ir finansinės paslaugos
- sveikatos priežiūra ir farmacijos sektorius
- komunalinės paslaugos
Be to, įmonės, veikiančios kaip ribotos atsakomybės partnerystės ar nekilnojamojo turto investiciniai fondai, pagal savo teisinę struktūrą privalo išmokėti nustatytą pelno dalį akcininkams.
Investiciniai fondai taip pat gali mokėti dividendus pagal savo investavimo taisykles.
Kada dividendai nemokami
Jaunos ir sparčiai augančios įmonės, ypač veikiančios technologijų ar biotechnologijų sektoriuose, dažniausiai neskiria dividendų, nes visos uždirbtos lėšos dažnai investuojamos į plėtrą, tyrimus ir kitas veiklos sritis.
Investuotojai paprastai teigiamai vertina dividendų nebuvimą, jei įmonės akcijų vertė auga sparčiai.
Tuo tarpu įmonėms, pradėjusioms mokėti dividendus, vėliau labai sudėtinga sumažinti ar sustabdyti jų mokėjimą – toks sprendimas rinkoje dažnai suprantamas kaip ženklas apie mažėjančius pelnus ar prarandamas pajamų šaltinis.
Svarbiausios dividendų datos
Dividendų išmokėjimas vyksta pagal tam tikrą eiliškumą, o susijusios datos yra labai reikšmingos nustatant, kurie akcininkai turės teisę į išmoką:
Pranešimo apie dividendus diena
Šią dieną įmonės vadovybė paskelbia apie ketinimą mokėti dividendus. Pranešimas turi būti patvirtintas akcininkų prieš pradedant išmokas.
Dienos, kai baigiasi teisė gauti dividendus
Ši diena vadinama ex-dividendo diena (arba tiesiog ex-diena). Pavyzdžiui, jei akcijos ex-diena yra gegužės 5 d., visi, įsigiję akcijų tą arba vėlesnę dieną, jau nebeturės teisės į šį dividendą. Teisę į dividendus turi tie, kas akcijas įsigijo iki paskutinės darbo dienos prieš ex-dieną – šiuo atveju iki gegužės 2 d. arba anksčiau.
Akcininkų sąrašo sudarymo diena
Tai įmonės nustatyta riba, pagal kurią galutinai sprendžiama, kurie akcininkai gaus dividendus.
Išmokėjimo diena
Tai diena, kai įmonė faktiškai perveda dividendus į investuotojų sąskaitas.
Kaip dividendai veikia akcijų kainą
Akcijos kaina dažnai pakinta paskelbus apie dividendus.
Pavyzdžiui, jei akcija kainuoja 56 eurus ir skelbiama apie 1,90 euro dividendą, akcijos kaina gali pakilti iki 57,90 euro po paskelbimo. Likus vienai dienai iki ex-dienos, akcija gali būti verta, tarkime, 59 eurus, o ex-dividendo dieną kaina paprastai nukrenta – pavyzdžiui, iki 57 eurų, nes tą dieną nauji pirkėjai dividendų negaus.
Kodėl įmonės moka dividendus
Dalis investuotojų akcijas renkasi būtent dėl reguliarių dividendų, o ne dėl tikėtinos kainos augimo. Kai kurios gerai žinomos įmonės, pavyzdžiui, žinomos gėrimų bendrovės, investuotojams yra vertingos būtent dėl nuoseklaus dividendų mokėjimo.
Dividendai dažnai suprantami kaip teigiamas signalas apie įmonės rezultatus ir pelno dalį, kurią įmonė dalijasi su akcininkais. Didesni dividendai gali rodyti sėkmingą veiklą ir gerą pelningumą, tačiau kai kurie investuotojai tai gali vertinti ir kaip lėšų skyrimą išmokoms, o ne naujiems projektams ar plėtrai.
Jei įmonė, turėjusi ilgalaikę dividendų mokėjimo istoriją, sumažina ar visiškai nutraukia išmokas, dažnai tai vertinama kaip nerimą keliantis ženklas. Tačiau dividendų mažinimas ne visuomet reiškia blogas naujienas – vadovybė gali turėti planą nukreipti lėšas į projektus, kurie ateityje duos dar didesnę grąžą akcininkams.
Dividendai iš fondų
Fondų mokami dividendai skiriasi nuo įmonių skiriamų dividendų. Fondai remiasi grynąja turto verte (GTV), kuri atspindi jų valdomų investicijų vertę.
Reguliarios išmokos iš fondo nebūtinai reiškia puikų fondo rezultatyvumą. Pavyzdžiui, obligacijų fondas gali mokėti mėnesines išmokas, nes gauna mėnesines palūkanas už turimas obligacijas, kurias tiesiog paskirsto investuotojams.
Akcijų fondai dividendus išmoka iš portfelyje esančių bendrovių gauto pelno arba pardavę dalį akcijų ir paskirstę uždirbtą kapitalo prieaugį.
Ar dividendai svarbūs?
Ekonomistai Merton Miller ir Franco Modigliani teigė, kad įmonės dividendų politika nėra reikšminga – ji neturi įtakos nei akcijų kainai, nei kapitalo savikainai.
Akcininkui dividendų politika gali būti nesvarbi, ypač jei dividendai iškart reinvestuojami atgal į akcijas. Jeigu investuotojui dividendų suma atrodo per maža, jis gali parduoti dalį turimų akcijų ir gauti reikiamą grynųjų pinigų sumą.
Bet kuriuo atveju, bendra turimo investicinio turto ir pinigų suma išlieka nepakitusi. Todėl, anot šių ekonomistų, dividendai nėra tokie svarbūs, nes investuotojas gali pats susikurti norimą išmokėjimo struktūrą.
Vis dėlto šis požiūris neturėjo didelės įtakos investuotojams, kuriems dividendai tebėra svarbi investicijų paskata.
Kaip įsigyti dividendus mokančių investicijų
Investuotojai, ieškantys pajamų iš dividendų, gali rinktis įvairias alternatyvas – atskiras akcijas, investicinius fondus ar biržoje prekiaujamus fondus.
Vertinant konkrečias akcijas, dažnai pasitelkiami dividendų diskonto arba Gordono augimo modeliai, kurie remiasi būsimų dividendų srautais, vertinant akcijos vertę.
Norint palyginti kelių bendrovių dividendų išmokas, taikomas dividendų pajamingumo rodiklis – jis nurodo, kokią dalį esamos akcijos kainos sudaro dividendų išmoka procentais.
Kaip vertinami dividendai
Dividendų dydis dažniausiai nurodomas kaip dividendai vienai akcijai.
Be dividendų pajamingumo, svarbus ir bendros investicijų grąžos rodiklis, apimantis ne tik dividendus, bet ir palūkanas, akcijų kainos pokyčius bei kitą kapitalo prieaugį.
Investuojant į dividendus svarbu įvertinti ir mokesčius. Didesnių pajamų investuotojai dažnai renkasi dividendus, jei jų šalyje jie apmokestinami mažai arba visai neapmokestinami. Pavyzdžiui, Graikijoje ir Slovakijoje dividendų apmokestinimas yra žemas, o Honkonge dividendai išvis neapmokestinami.
Kūrybinga rašytoja, besidominti asmeniniu augimu, psichologija ir harmoningu gyvenimo būdu. Savo tekstuose ji siekia atrasti pusiausvyrą tarp kasdienio gyvenimo iššūkių ir vidinės ramybės, ieškodama ne tik atsakymų, bet ir įkvėpimo keliančių klausimų.
