Europa – žemynas, kuriame susipina istorinė didybė, kultūrų įvairovė ir šiuolaikinis gyvenimas. Miestai čia yra tikros civilizacijos lopšiai, kurie išsiskiria savo dydžiu, istorija ir įtaka. Šiame straipsnyje apžvelgsime didžiausius Europos miestus pagal gyventojų skaičių, teritorijos dydį ir jų reikšmę visos Europos mastu.
Vieta | Miestas | Šalis | Miesto gyventojų skaičius | Miesto plotas | Gyventojų tankumas | Data |
---|---|---|---|---|---|---|
1 | Stambulas | Turkija | 15 907 951 | 2 576 km² | 2 977 žm./km² | 2022 m. gruodžio 31 d. |
2 | Maskva | Rusija | 13 104 177 | 2561,5 km² | 5 080 žm./km² | 2023 m. sausio 1 d. |
3 | Londonas | Jungtinė Karalystė | 9 002 488 | 1572 km² | 5 727 žm./km² | 2020 m. vid. |
4 | Sankt Peterburgas | Rusija | 5 384 342 | 1439 km² | 3 742 žm./km² | 2021 m. sausio 1 d. |
5 | Berlynas | Vokietija | 3 664 088 | 891,69 km² (iš bendro ploto 58,47 km² užima miesto vandens telkiniai) | 4 112 žm./km² | 2020 m. gruodžio 31 d. |
6 | Madridas | Ispanija | 3 223 334 | 604,45 km² | 5 333 žm./km² | 2018 m. sausio 1 d. |
7 | Kijevas | Ukraina | 2 950 800 | 835,58 km² | 3 531 žm./km² | 2019 m. gruodžio 1 d. |
8 | Roma | Italija | 2 783 809 | 1287,36 km² | 2 162 žm./km² | 2021 m. sausio 1 d. |
9 | Paryžius | Prancūzija | 2 140 526 | 105,40 km² | 20 309 žm./km² | 2019 m. sausio 1 d. |
10 | Minskas | Baltarusija | 2 020 600 | 348,84 km² | 5 792 žm./km² | 2020 m. sausio 1 d. |
11 | Viena | Austrija | 1 921 153 | 414,87 km² | 4 631 žm./km² | 2021 m. sausio 1 d. |
12 | Hamburgas | Vokietija | 1 852 478 | 755,22 km² | 2 453 žm./km² | 2020 m. gruodžio 31 d. |
13 | Bukareštas | Rumunija | 1 832 883 | 228 km² | 8 039 žm./km² | 2020 m. sausio 1 d. |
14 | Varšuva | Lenkija | 1 793 579 | 517,24 km² | 3 468 žm./km² | 2020 m birželio 30 d. |
15 | Budapeštas | Vengrija | 1 768 073 | 525,14 km² | 3 367 žm./km² | 2020 m. sausio 1 d. |
16 | Barselona | Ispanija | 1 664 182 | 101,35 km² | 16 420 žm./km² | 2020 m. sausio 1 d. |
17 | Miunchenas | Vokietija | 1 487 708 | 310,7 km² | 4 788 žm./km² | 2021 m. gruodžio 31 d. |
18 | Charkovas | Ukraina | 1 451 132 | 350,05 km² | 4 145 žm./km² | 2019 m. sausio 1 d. |
19 | Belgradas | Serbija | 1 397 939 | 362,05 km² | 3 861 žm./km² | 2019 spalio 31 d. |
20 | Milanas | Italija | 1 397 715 | 181,67 km² | 7 694 žm./km² | 2021 m. sausio 1 d. |
21 | Praha | Čekija | 1 324 277 | 496 km² | 2 670 žm./km² | 2020 m. sausio 1 d. |
22 | Kazanė | Rusija | 1 257 341 | 588,98 km² | 2 135 žm./km² | 2021 m. sausio 1 d. |
23 | Žemutinis Naugardas | Rusija | 1 244 254 | 410,68 km² | 3 030 žm./km² | 2021 m. sausio 1 d. |
24 | Sofija | Bulgarija | 1 238 438 | 492 km² | 2 517 žm./km² | 2017m. gruodžio 31 d. |
25 | Briuselis | Belgija | 1 219 970 | 161,38 km² | 7 560 žm./km² | 2021 m. sausio 1 d. |
26 | Samara | Rusija | 1 144 759 | 541,4 km² | 2 114 žm./km² | 2021 m. sausio 1 d. |
27 | Birmingamas | Jungtinė Karalystė | 1 140 525 | 267,8 km² | 4 259 žm./km² | 2020 m. vidurys |
28 | Rostovas prie Dono | Rusija | 1 137 704 | 348,5 km² | 3 265 žm./km² | 2021 m. sausio 1 d. |
29 | Ufa | Rusija | 1 125 933 | 707,9 km² | 1 591 žm./km² | 2021 m. sausio 1 d. |
30 | Kelnas | Vokietija | 1 083 498 | 405,15 km² | 2 674 žm./km² | 2020 m gruodžio 31 d. |
31 | Voronežas | Rusija | 1 050 602 | 596,51 km² | 1 761 žm./km² | 2021 m. sausio 1 d. |
32 | Permė | Rusija | 1 049 199 | 799,68 km² | 1 312 žm./km² | 2021 m. sausio 1 d. |
33 | Odesa | Ukraina | 1 015 826 | 236,9 km² | 4 288 žm./km² | 2021.01.01. |
34 | Volgogradas | Rusija | 1 004 763 | 859,353 km² | 1 169 žm./km² | 2021 m. sausio 1 d. |
35 | Dnipras | Ukraina | 980 948 | 409,718 km² | 2 394 žm./km² | 2021 m. sausio 1 d. |
36 | Stokholmas | Švedija | 975 819 | 187,16 km² | 5 214 žm./km² | 2021 m. birželio 30 d. |
37 | Krasnodaras | Rusija | 948 827 | 294,908 km² | 3 217 žm./km² | 2021 m. sausio 1 d. |
38 | Neapolis | Italija | 937 242 | 117,27 km² [37] | 7 992 žm./km² | 2021.08.31. |
39 | Doneckas | Ukraina | 905 364 | 343 km² | 2 640 žm./km² | 2021 m. |
40 | Amsterdamas | Nyderlandai | 871 873 | 165,76 km² (miesto vandens telkiniai: 53,56 km², bendras plotas: 219,32 km²) | 5 260 žm./km² ( sausumos plote ) | 2021.07.01. |
41 | Marselis | Prancūzija | 868 277 | 240,62 km² | 3 608 žm./km² | 2018.01.01. |
42 | Turinas | Italija | 842 612 | 130,01 km² | 6 481 žm./km² | 2021.08.31. |
43 | Saratovas | Rusija | 830 155 | 394 km² | 2 107 žm./km² | 2021 m. |
44 | Zagrebas | Kroatija | 802 338 | 641 km² | 1 252 žm./km² | 2018 m. |
45 | Valencija | Ispanija | 800 215 | 134,65 km² | 5 943 žm./km² | 2020 m. |
46 | Lidsas | Jungtinė Karalystė | 798 786 | 551,72 km² | 1 448 žm./km² | 2019 m. viduryje |
47 | Krokuva | Lenkija | 780 796 | 326,85 km² | 2 389 žm./km² | 2021.06.30. |
48 | Frankfurtas prie Maino | Vokietija | 764 104 | 248,31 km² | 3 077 žm./km² | 2020.12.31. |
49 | Zaporožė | Ukraina | 722 713 | 331 km² | 2 183 žm./km² | 2021.01.01. |
50 | Lvovas | Ukraina | 721 510 | 148,95 km² | 4 844 žm./km² | 2021.01.01. |
51 | Oslas | Norvegija | 696 088 | 426,4 km² (su vandenimis 454,12 km²) | 1 632 žm./km² | 2021 m. antram kvartale |
52 | Toljatis | Rusija | 693 072 | 314,78 km² | 2 202 žm./km² | 2021 m. sausio 1 d. |
53 | Sevilija | Ispanija | 691 395 | 140,8 km² | 4 910 žm./km² | 2020 m. |
54 | Saragosa | Ispanija | 681 877 | 973,78 km² | 700 žm./km² | 2020 m. |
55 | Lodzė | Lenkija | 667 923 | 293,25 km² | 2 278 žm./km² | 2021 m. birželio 30 d. |
56 | Atėnai | Graikija | 664 046 | 38,96 km² | 17 044,3 žm./km² | 2012 m. |
57 | Helsinkis | Suomija | 658 339 | 214,29 km² (su vandenimis 715,48 km²) | 3 072 žm./km² | 2021.09.30. |
58 | Iževskas | Rusija | 646 468 | 315,15 km² | 2 051,3 žm./km² | 2021 m. |
59 | Vroclavas | Lenkija | 641 928 | 292,82 km² | 2 192,23 žm./km² | 2020.12.31. |
60 | Kišiniovas | Moldavija | 639 000 | 122 km² | 5 238 žm./km² | 2019 m. sausio 1 d. |
61 | Kopenhaga | Danija | 638 117 | 86,20 km² | 6 607 žm./km² | 2021 m. 1-ame ketvirtyje |
62 | Palermas | Italija | 637 648 | 160,59 km² | 3 970,66 žm./km² | 2021 m. rugpjūtis |
63 | Glazgas | Jungtinė Karalystė | 635 640 | 175 km² | 3 632 žm./km² | 2020 m. birželio 30 d. |
64 | Štutgartas | Vokietija | 630 305 | 207,32 km² | 3 040 žm./km² | 2020 m. gruodžio 31 d. |
65 | Uljanovskas | Rusija | 625 462 | 316 km² | 1 979 žm./km² | 2021 m. |
66 | Diuseldorfas | Vokietija | 620 523 | 217,41 km² | 2 854 žm./km² | 2020 m. gruodžio 31 d. |
67 | Kryvyj Rihas | Ukraina | 617 832 | 430 km² | 1 437 žm./km² | 2020 m. spalio 1 d. |
68 | Ryga | Latvija | 614 618 | 253,1 km² (su vandenimis 304,0 km²) | 2 428,6 žm./km² | 2021 m. pradžioje |
69 | Machačkala | Rusija | 604 266 | 468,13 km² | 1 291 žm./km² | 2021 m. |
70 | Jaroslavlis | Rusija | 601 403 | 205,80 km² | 2 922 žm./km² | 2021 m. |
71 | Leipcigas | Vokietija | 597 493 | 297,8 km² | 2 006 žm./km² | 2020.12.31. |
72 | Roterdamas | Nyderlandai | 588 490 | 206,44 km² (su vandenimis 319,35 km²) | 2 851 žm./km² ( 206,44 km² plote ) | 2021.01.01 |
73 | Dortmundas | Vokietija | 587 696 | 280,71 km² | 2 094 žm./km² | 2020.12.31. |
74 | Šefildas | Jungtinė Karalystė | 584 028 | 367,9 km² | 1 590 žm./km² | 2019 m. |
75 | Esenas | Vokietija | 582 415 | 210,34 km² | 2 769 žm./km² | 2020 m. |
76 | Geteborgas | Švedija | 579 281 | 447,76 km² (iš jų 14,5 km² vandenys) | 1 294 žm./km² | 2019 m. |
77 | Malaga | Ispanija | 578 460 | 398,25 km² | 1 453 žm./km² | 2020 m. |
78 | Orenburgas | Rusija | 572 819 | 259 km² | 2 212 žm./km² | 2021 m. |
79 | Brėmenas | Vokietija | 566 573 | 318,21 km² | 2 212 žm./km² | 2020.12.31. m. |
80 | Tirana | Albanija | 560 000 | 41,8 km² | 13 397 žm./km² | ~2020 m. |
81 | Dresdenas | Vokietija | 559 802 | 328,48 km² | 1 693 žm./km² | 2021.09.30. |
82 | Genuja | Italija | 553 947 | 240,29 km² | 2 305 žm./km² | 2021.08.31. |
83 | Dublinas | Airija | 553 165 | 117,8 km² | 4 696 žm./km² | 2016 m. balandis |
84 | Mančesteris | Jungtinė Karalystė | 552 858 | 115,6 km² | 4 783 žm./km² | 2019 m. |
85 | Vilnius | Lietuva | 552 787 | 401 km² | 1 395 žm./km² | 2022 m. pradžioje |
86 | Haga | Nyderlandai | 549 350 | 98,13 km² (sausuma: 82,45 km², vandenys: 15,68 km²) | 4 783 žm./km² ( 82,45 km² plote) | 2021.07.01. |
87 | Lisabona | Portugalija | 545 923 | 100,05 km² | 5 457 žm./km² | 2021 m. |
88 | Bradfordo sitis | Jungtinė Karalystė | 539 776 | 370 km² | 1 459 žm./km² | 2020 m. vidurys |
89 | Riazanė | Rusija | 534 801 | 224,163 km² | 2 386 žm./km² | 2021 m. |
90 | Hanoveris | Vokietija | 534 049 | 204,3 km² | 2 614 žm./km² | 2021 m. |
91 | Naberežnyje Čelnai | Rusija | 532 074 | 171 km² | 3 112 žm./km² | 2021 m. |
92 | Poznanė | Lenkija | 532 048 | 261,91 km² | 2 031 žm./km² | 2020.12.31. |
93 | Niurnbergas | Vokietija | 530 222 | 186,44 km² | 2 844 žm./km² | 2021 m. gruodžio 31 d. |
94 | Antverpenas | Belgija | 529 247 | 204,29 km² | 2 591 žm./km² | 2020.01.01. |
95 | Edinburgas | Jungtinė Karalystė | 527 620 | 264 km² | 1 999 žm./km² | 2020 m. vid. |
96 | Astrachanė | Rusija | 524 371 | 208,70 km² | 2 513 žm./km² | 2021.01.01. |
97 | Lionas | Prancūzija | 522 969 | 47,87 km² | 10 925 žm./km² | 2019 m. sausio 1 d. |
98 | Balašicha | Rusija | 520 962 | 67,48 km² | 7 720 žm./km² | 2021 m. |
99 | Gomelis | Baltarusija | 503 984 | 135,34 km² | 3 724 žm./km² | 2022 m. sausio 1 d. |
100 | Penza | Rusija | 501 109 | 304,56 km² | 1 645 žm./km² | 2021 m. |
Šaltinis: Sąrašas:Europos didžiausi miestai – Wikipedia
Maskva – Rusijos sostinė ir milžiniškas metropolis
Maskva yra ne tik didžiausias Rusijos miestas, bet ir vienas didžiausių visame žemyne. Su daugiau nei 12 milijonų gyventojų ši sostinė yra kultūros, politikos ir ekonomikos centras. Mieste gausu istorinių paminklų, tokių kaip Kremlius ir Raudonoji aikštė, tačiau Maskva taip pat garsėja moderniais dangoraižiais bei plačia transporto infrastruktūra, tarp jų – vienu iš seniausių metro sistemų pasaulyje.
Maskva išsiskiria ne tik dydžiu, bet ir tarptautine reikšme. Čia veikia svarbios finansinės institucijos, o jos oro uostai tapo vartais į Azijos ir Europos rinkas.
Londonas – globalus ekonomikos ir kultūros centras
Didžiosios Britanijos sostinė Londonas yra vienas iš pasaulinių miestų lyderių, garsėjantis kaip svarbus finansų, kultūros ir švietimo centras. Gyventojų skaičius Londone siekia apie 9 milijonus, tačiau didmiesčio aglomeracijoje šis skaičius viršija 14 milijonų.
Miestas vilioja savo istoriniais lankytinais objektais, tokiais kaip Big Benas, Tower Bridge ir Vestminsterio abatija. Tuo pačiu Londonas yra itin modernus, su puikiai išvystyta metro sistema ir verslo rajonais, pvz., Canary Wharf. Čia taip pat įsikūrę kai kurie geriausi universitetai pasaulyje, tokie kaip Oksfordo ir Kembridžo koledžų Londono filialai.
Berlynas – Vokietijos širdis
Vokietijos sostinė Berlynas išsiskiria savo unikaliu kultūriniu peizažu ir istorine reikšme. Daugiau nei 3,7 milijono gyventojų turintis miestas yra antras pagal dydį Europos Sąjungoje. Berlynas garsėja savo kosmopolitine dvasia, modernia architektūra ir istorinėmis vietomis, tokiomis kaip Berlyno siena, Brandenburgo vartai ir Reichstago pastatas.
Berlynas taip pat yra technologijų ir inovacijų centras. Mieste veikia daugybė startuolių, o jo gyventojai garsėja savo kūrybiškumu ir atvirumu naujovėms.
Paryžius – meilės ir mados sostinė
Prancūzijos sostinė Paryžius yra ne tik romantikos simbolis, bet ir vienas iš didžiausių Europos miestų. Gyventojų skaičius Paryžiuje viršija 2 milijonus, o visame metropoliniame regione – daugiau nei 11 milijonų. Miestas garsėja savo kultūra, istorija ir lankytinomis vietomis, tokiomis kaip Eifelio bokštas, Luvras ir Eliziejaus laukai.
Paryžius yra pasaulinis mados centras, kasmet pritraukiantis milijonus turistų. Be to, tai yra svarbus ekonominis centras, kuriame įsikūrusios stambios kompanijos bei finansinės institucijos.
Stambulas – Europos ir Azijos tiltas
Stambulas yra unikalus miestas, jungiantis du žemynus – Europą ir Aziją. Nors Turkija nėra pilnateisė Europos Sąjungos narė, jos didžiausias miestas laikomas viena svarbiausių Europos metropolių. Stambule gyvena apie 15 milijonų žmonių, todėl jis yra vienas tankiausiai apgyvendintų miestų.
Miestas turi gilią istorinę reikšmę, nes čia susikerta įvairios civilizacijos. Hagia Sophia, Mėlynoji mečetė ir Topkapi rūmai yra tik kelios žymiausios lankytinos vietos, traukiančios turistus iš viso pasaulio.
Madridas – Ispanijos karališkoji sostinė
Madridas, turintis daugiau nei 3 milijonus gyventojų, yra ne tik Ispanijos sostinė, bet ir vienas didžiausių miestų Europoje. Šis miestas garsėja savo istorija, kultūra ir gyvybinga atmosfera. Madridas yra ir meno mylėtojų rojus – čia įsikūręs Prado muziejus bei kiti garsūs meno centrai.
Be to, Madridas yra svarbus politinis ir ekonominis centras, kuris pritraukia daugybę verslo investicijų. Miesto infrastruktūra ir viešojo transporto sistema laikomos vienomis pažangiausių Europoje.
Roma – amžinasis miestas
Roma, Italijos sostinė, yra tikras istorijos muziejus po atviru dangumi. Su beveik 3 milijonais gyventojų Roma yra vienas didžiausių ir svarbiausių miestų Pietų Europoje. Čia galima rasti Koliziejų, Panteoną, Šv. Petro baziliką ir daugybę kitų architektūros šedevrų.
Roma taip pat yra Vatikano, mažiausios pasaulio valstybės, būstinė. Miestas jungia senovės paveldo ir šiuolaikinio gyvenimo harmoniją, todėl kasmet sulaukia milijonų lankytojų.
Kijevas – Ukrainos kultūrinė širdis
Kijevas yra ne tik Ukrainos sostinė, bet ir vienas didžiausių Rytų Europos miestų. Šio miesto gyventojų skaičius viršija 3 milijonus. Kijevas garsėja savo istorinėmis bažnyčiomis, tarp jų – Šv. Sofijos katedra ir Pečersko laura.
Miestas yra svarbus švietimo ir kultūros centras, taip pat viena pagrindinių transporto arterijų tarp Rytų ir Vakarų.
Varšuva – Lenkijos atgimimo simbolis
Lenkijos sostinė Varšuva yra sparčiai augantis miestas, kuriame gyvena daugiau nei 1,8 milijono žmonių. Nors Antrojo pasaulinio karo metu miestas buvo beveik visiškai sunaikintas, šiandien jis yra atstatytas ir modernus.
Varšuva išsiskiria savo verslo rajonais, kultūriniu gyvenimu ir istoriniais paminklais. Tai yra svarbus politinis, ekonominis ir kultūrinis centras Vidurio Europoje.
Ateities miestai ir jų augimas
Didžiausi Europos miestai ne tik užima svarbią vietą geografiniu žemėlapiu, bet ir yra civilizacijos bei progreso simboliai. Sparčiai auganti urbanizacija ir technologinė plėtra leidžia šiems miestams toliau augti ir prisitaikyti prie šiuolaikinių iššūkių.
Kiekvienas miestas turi savo unikalų charakterį ir įtaką, todėl jų svarba Europoje ir pasaulyje išlieka neabejotina.