Žvelgiant į populiarios televizijos laidos siužetus, nesunku pastebėti, kad grybai tapo intriguojančių diskusijų tema. Viena populiariausių pastarųjų metų istorijų pasitelkė įkvėpimo iš tikrosios gamtos – kalbama apie parazitinį grybą, gebantį „valdyti“ vabzdžių elgesį. Nors pasakojimas ekrane atrodo neįtikėtinas, šiuose siužetuose slypi daugiau fakto nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Koks grybas tapo įkvėpimu?
Ekrano pasakojimuose vaizduojamas mįslingas grybas yra paremta Ophiocordyceps unilateralis – gamtoje žinomas kaip „zombių skruzdžių grybas“. Šis grybas užkrečia tokius vabzdžius kaip skruzdės ar net kai kurie vorų tipai. Jis patenka į šeimininko organizmą, išeikvoja maistingąsias medžiagas, o vėliau vietoj jų palieka savo sporas, taip daugindamasis toliau. Įspūdingiausia – šis grybas paveikia vabzdžio nervų sistemą, priversdamas jį užkopti ant didesnių augalų ar šakų ir laukti, kol sporos išplis į aplinką.
Kaip grybas keičia vabzdžio elgesį?
Tikslus procesas, kaip grybas perima savo aukos elgesio kontrolę, dar nėra pilnai išaiškintas. Mokslininkai mano, kad tai susiję su tiek cheminiais, tiek fiziniais veiksniais. Grybas gali prasiskverbti į raumenis, o galbūt net ir į smegenis. Taip pat tikėtina, kad jis išskiria tam tikras molekules ar baltymus, kurie paveikia vabzdžio nervų ląsteles ir pakeičia įprastą elgesį. Rezultate vabzdys ima elgtis pagal grybo „instrukcijas“.
Ar žmonės gali būti užkrėsti panašiu būdu?
Gera žinia – žmonės nėra imlūs Ophiocordyceps rūšies infekcijai. Mūsų kūno temperatūra yra per aukšta, kad šio tipo grybai išliktų gyvybingi ir galėtų aktyviai daugintis. Dėl to tokios infekcijos mums negresia.
Ar galėtų atsirasti grybai, manipuliuojantys žmonių elgesiu?
Nors gamtoje įvairios grybų rūšys nuolat prisitaiko prie pokyčių, nėra duomenų apie panašų žmogui pavojingą, elgesį keisti galintį grybą. Visgi visuotinis atšilimas gali paskatinti, kad daugiau grybų taptų atsparesni šilumai ir sukeltų dažnesnes infekcijas žmonėms. Taip pat žinome kai kurias rūšis, pvz., psilocibino turinčius grybus, galinčius paveikti žmogaus mintis, bet jų poveikis – visai kitoks nei manipuliuojančių vabzdžiais grybų.
Mokslininkų teigimu, parazitiniai grybai yra labai specifiniai savo aukai, todėl „zombių skruzdžių“ infekcijos žmonėms neperšoktų net labai stipriai prisitaikius. Skruzdės ir žmonės per daug skiriasi, kad įprastos parazitavimo strategijos būtų pritaikomos abiems.
Kaip grybai komunikuoja tarpusavyje?
Vienas iš serialo siužeto elementų – „bendravimo“ tinklu sujungti užkrėstieji. Nors realybėje Ophiocordyceps to nesugeba, kai kurie grybai išties bendrauja tarpusavyje. Po žeme išsidriekusi grybiena (micelis) padeda perduoti elektrinius impulsus tarp skirtingų grybo dalių. Įdomu tai, kad pastaraisiais metais tyrimai atskleidė – kai kurių rūšių grybiniai impulsai savo struktūra primena kalbos modelį, turintį dešimtis „žodžių“. Visgi dauguma tyrėjų šią analogiją vertina atsargiai ir pabrėžia, kad realaus žmogiškosios kalbos čia nėra – reikia daugiau duomenų, kad būtų galima daryti galutines išvadas.
Visa tai rodo: nors televizijos siužetai ir pasitelkia kūrybines laisves, daugelis jose pateikiamų idėjų turi tikrą, nors ir iškreiptą, mokslinių stebėjimų pagrindą. Grybų pasaulis yra pilnas įdomių paslapčių, o juose slypintys atradimai – ne mažiau įspūdingi nei siužetai ekrane.
