Spragėsiai ir filmų vakaras daugeliui yra neatsiejamas duetas. Tačiau kai šalia sėdi šuo ir prašančiu žvilgsniu seka kiekvieną spragsintį kąsnį, natūraliai kyla klausimas: ar šunims galima duoti spragėsių, ar geriau šį užkandį pasilikti sau?
Kas traukia šunis prie spragėsių
Dažniausia priežastis paprasta: spragėsiai skanūs, traškūs ir kvepia tuo pačiu, ką valgo žmogus. Vis dėlto šunų susidomėjimas neretai susijęs ne vien su skoniu. Tyrimai rodo, kad šunys linkę taikytis prie žmogaus elgesio, o valgymas jiems gali būti socialinis „įsitraukimo“ būdas. Kitaip tariant, šuniui svarbu ne tik pats maistas, bet ir tai, kad jūs tuo metu valgote.
Ar spragėsiai šuniui saugūs
Paprasti spragėsiai šuniui paprastai yra saugūs, jei laikomasi kelių taisyklių. Tinkamiausi – be priedų ir paruošti karštu oru (be aliejaus). Tokie spragėsiai neturi perteklinių riebalų ar druskos, kuri dažniausiai ir sukelia bėdas.
Kukurūzai, kai yra sumalti ir termiškai apdoroti, paprastai lengvai virškinami; jie suteikia energijos, turi skaidulų ir kai kurių vitaminų bei mineralų. Tačiau tai nereiškia, kad spragėsiai turi tapti įprastu šuns užkandžiu – tai vis tiek yra skanėstas.
Ko vengti duodant spragėsių
- Sviesto, aliejaus ir riebių užpilų – jie gali dirginti virškinamąjį traktą.
- Druskos ir prieskonių mišinių – jie dažnai per intensyvūs šuns organizmui.
- Neiššokusių grūdų – kieti grūdai gali pažeisti dantis ir sukelti problemų prarijus.
Kada spragėsių geriau nesiūlyti
Jei šuo turi alergiją kukurūzams, spragėsių atsisakykite. Kukurūzų netoleravimas gali pasireikšti niežėjimu, kasymusi, odos sudirgimu ar ausų problemomis. Jei pastebite pasikeitusią savijautą ar pasikartojančius simptomus, saugiausia pasitarti su veterinaru.
Ar tinka mikrobangų spragėsiai
Retkarčiais suėstas vienas kitas mikrobangų spragėsių gabalėlis dažniausiai nesukelia rimtų bėdų, tačiau čia slypi dažniausia rizika: tokie spragėsiai neretai turi papildomų riebalų, druskos, kvapiųjų medžiagų, konservantų ar kitų priedų. Šių ingredientų šuns racione geriau vengti.
Jei renkatės variantą be aliejaus ir be druskos, jis paprastai būna artimesnis saugiam pasirinkimui. Vis dėlto praktiškiausia ir patikimiausia išeitis – namuose paruošti paprastus, be priedų spragėsius.
Kiek spragėsių galima duoti šuniui
Svarbiausia taisyklė – kiekis. Duokite tik mažomis porcijomis, po kelis gabalėlius, kad sumažėtų persivalgymo ir springimo rizika. Spragėsiai (kaip ir bet kuris skanėstas) neturėtų sudaryti daugiau nei apie 10% šuns dienos kalorijų.
Kas nutinka, jei šuo suėda per daug spragėsių
Padariniai priklauso nuo to, kokie tai spragėsiai ir kiek jų suvalgyta. Persivalgius, ypač jei buvo daug riebalų (sviesto ar aliejaus), gali pasireikšti virškinimo sutrikimai, pavyzdžiui, vėmimas ar viduriavimas. Suėdus labai daug riebių spragėsių, kai kuriais atvejais gali kilti ir kasos uždegimo rizika – tai būklė, galinti sukelti stiprų skausmą ir dehidrataciją.
Rizikingi ir saldūs spragėsių variantai, pavyzdžiui, karamelizuoti. Ypač pavojingi produktai, kuriuose yra ksilitolio – tai šunims nuodingas saldiklis.
Ką daryti, jei šuo persivalgė spragėsių
Jei šuo suvalgė kelis paprastus spragėsius, dažniausiai nieko blogo nenutinka. Tačiau jei suėstas didelis kiekis arba spragėsiai buvo riebūs, sūrūs ar saldinti, verta atidžiai stebėti šuns būklę. Susirūpinti reikėtų, jei atsiranda vangumas, sumažėjęs apetitas, vėmimas ar viduriavimas.
Taip pat svarbu įvertinti, ar šuo neprarijo neiššokusių grūdų – jie kai kuriais atvejais gali prisidėti prie virškinamojo trakto užsikimšimo rizikos, ypač mažesniems šunims.
Dar vienas praktiškas dalykas – spragėsių luobelės. Jos gali įstrigti tarp dantų ir dirginti dantenas, todėl po „netikėto užkandžiavimo“ verta apžiūrėti šuns burną ir, jei įmanoma, švelniai pašalinti likučius.
Sveikesnės traškios alternatyvos
Jei norisi šuniui duoti kažką traškaus ir paprasto, pasirinkimų yra daug. Svarbiausia ir čia – saikas, nes net sveiki užkandžiai dideliais kiekiais gali išbalansuoti racioną.
- Morkos
- Brokoliai
- Žiediniai kopūstai
- Šviežios žaliosios pupelės
Jei šuo daržovių nemėgsta, galima rinktis paprastus naminius skanėstus iš kelių aiškių ingredientų (pavyzdžiui, su bananu ar moliūgu) arba kokybiškus vieno ingrediento džiovintus skanėstus. Jautresnio virškinimo ar alergijų turintiems šunims paprastai lengviau parinkti skanėstus be kukurūzų ir kviečių.
