Apsinuodijimas maistu pasireiškia tuomet, kai su maistu ar vandeniu į organizmą patenka bakterijos, parazitai, virusai arba šių mikroorganizmų išskiriami toksinai. Dažniausiai šią būklę sukelia plačiai paplitusios bakterijos, tokios kaip stafilokokai ar Escherichia coli.
Priežastys
Apsinuodijimas maistu gali paveikti vieną asmenį arba kelis žmones, kurie vartojo tą patį maistą. Tokie atvejai dažnesni po valgymo iškylų metu, mokyklų valgyklose, dideliuose renginiuose ar maitinimo įstaigose.
Kai mikroorganizmai patenka į maisto produktus, tai vadinama užteršimu. Tai gali įvykti įvairiais būdais.
Kaip užteršiamas maistas
Mėsa ar paukštiena gali būti užkrėsta bakterijomis, kurios patenka iš gyvūno žarnyno perdirbimo metu.
Jus gali sudominti
Auginimo ar transportavimo metu naudojamas vanduo gali būti užterštas gyvūnų ar žmonių atliekomis.
Maistas gali būti netinkamai tvarkomas ruošiant jį parduotuvėse, restoranuose ar namuose.
Maistas ir gėrimai, galintys sukelti apsinuodijimą
Apsinuodijimas maistu gali atsirasti pavartojus maistą ar gėrimus šiais atvejais:
Maistą ruošė asmuo, kuris tinkamai nesiplovė rankų.
Maistas buvo gaminamas naudojant nepakankamai išvalytus virtuvės įrankius, pjaustymo lenteles ar kitą inventorių.
Pieno produktai arba maistas, kuriame yra majonezo, pavyzdžiui, kopūstų ar bulvių salotos, per ilgai laikyti ne šaldytuve.
Šaldyti ar šaldytuve laikomi produktai buvo laikomi netinkamoje temperatūroje arba prieš vartojimą nepakankamai pakaitinti.
Žalia žuvis ar austrės.
Neplauti žali vaisiai ar daržovės.
Nepasterizuotos daržovių ar vaisių sultys bei pieno produktai, kurių sudėtyje nėra terminio apdorojimo.
Nepakankamai termiškai apdorota mėsa ar kiaušiniai.
Vanduo iš šulinių, upelių ar vandentiekio sistemų, kurios nebuvo tinkamai apdorotos.
Mikroorganizmai ir toksinai
Apsinuodijimą maistu gali sukelti įvairūs mikroorganizmai ir jų išskiriami toksinai, įskaitant:
Campylobacter jejuni
Choleros sukėlėjus
Escherichia coli
Toksinus, susidarančius sugedusioje ar užterštoje žuvyje bei jūros gėrybėse
Staphylococcus aureus
Salmonella
Shigella
Yersinia
Rizikos grupės
Didžiausią riziką patiria kūdikiai ir vyresnio amžiaus žmonės. Taip pat didesnė tikimybė apsinuodyti maistu yra tuomet, jei:
Asmuo serga sunkia lėtine liga, pavyzdžiui, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis arba turi žmogaus imunodeficito virusą.
Imuninė sistema yra nusilpusi.
Keliaujama į regionus, kuriuose didesnė rizika susidurti su apsinuodijimą maistu sukeliančiais mikroorganizmais.
Nėščios ir krūtimi maitinančios moterys turėtų būti ypač atsargios ir imtis papildomų priemonių siekiant išvengti apsinuodijimo maistu.
Simptomai
Dažniausiai pasitaikančių apsinuodijimo maistu formų požymiai paprastai pasireiškia praėjus 2-6 valandoms po užkrėsto maisto vartojimo. Priklausomai nuo konkretaus apsinuodijimą sukėlusio veiksnio, šis laikotarpis gali būti trumpesnis arba ilgesnis.
Galimi požymiai
Apsinuodijimas maistu gali pasireikšti šiais simptomais:
Pilvo skausmais ir spazmais
Viduriavimu, kuris kartais gali būti su kraujo priemaišomis
Karščiavimu ir šaltkrėčiu
Galvos skausmu
Pykinimu ir vėmimu
Bendru silpnumu, kuris kai kuriais atvejais gali būti labai ryškus
Tyrimai ir diagnostika
Sveikatos priežiūros specialistas vertins, ar yra apsinuodijimui maistu būdingų požymių. Tai gali būti pilvo skausmingumas bei simptomai, rodantys skysčių trūkumą organizme, kitaip vadinamą dehidrataciją.
Gali būti atliekami išmatų arba vartoto maisto tyrimai, siekiant nustatyti, koks mikroorganizmas sukėlė negalavimus. Vis dėlto ne visais atvejais tyrimais pavyksta tiksliai nustatyti viduriavimo priežastį.
Jeigu būklė yra sunkesnė, gydytojas gali paskirti sigmoidoskopiją. Šio tyrimo metu į išangę įvedamas plonas, tuščiaviduris vamzdelis su šviesos šaltiniu, kuris lėtai stumiamas iki tiesiosios ir riestinės gaubtinės žarnos, siekiant nustatyti kraujavimo ar infekcijos šaltinį.
Gydymas
Daugeliu atvejų savijauta pagerėja per kelias dienas. Gydymo tikslas – palengvinti simptomus ir užtikrinti, kad organizmas gautų pakankamą skysčių kiekį.
Pakankamas skysčių vartojimas ir tinkamos mitybos pasirinkimas padeda sumažinti diskomfortą. Gali prireikti:
Valdyti viduriavimą
Mažinti pykinimą ir vėmimą
Skirti pakankamai laiko poilsiui
Skysčių ir mineralų, prarastų dėl vėmimo ir viduriavimo, atstatymui rekomenduojami geriamieji rehidratacijos tirpalai.
Geriamuosius rehidratacijos miltelius galima įsigyti vaistinėje. Juos būtina ruošti naudojant saugų, tinkamai apdorotą vandenį.
Rehidratacijos tirpalą galima pasigaminti ir namuose, ištirpinant 3 gramus druskos, 2,3 gramo sodos bei 50 gramų cukraus 1 litre vandens.
Jeigu viduriuojama ir nepavyksta gerti ar išlaikyti skysčių dėl nuolatinio vėmimo, gali prireikti skysčių infuzijos į veną. Tai ypač dažnai taikoma mažiems vaikams.
Asmenys, vartojantys šlapimą varančius vaistus arba angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius nuo padidėjusio kraujospūdžio, turėtų pasitarti su gydytoju, ar viduriavimo laikotarpiu nereikėtų laikinai nutraukti šių vaistų vartojimo. Vaistų savavališkai nutraukti ar keisti negalima.
Esant dažniausioms apsinuodijimo maistu priežastims, antibiotikai paprastai neskiriami.
Vaistinėse galima įsigyti vaistų, lėtinančių viduriavimą, tačiau:
Jų negalima vartoti nepasitarus su gydytoju, jei viduriuojama su krauju, yra karščiavimas ar labai sunkus viduriavimas
Šių vaistų negalima duoti vaikams
Ligos eiga ir prognozė
Dauguma žmonių visiškai pasveiksta nuo dažniausiai pasitaikančių apsinuodijimo maistu formų per 12-48 valandas. Tačiau kai kurios apsinuodijimo rūšys gali sukelti rimtų komplikacijų.
Mirtini atvejai tarp kitaip sveikų žmonių pasitaiko itin retai.
Galimos komplikacijos
Dažniausia apsinuodijimo maistu komplikacija yra dehidratacija. Ji gali išsivystyti nepriklausomai nuo konkrečios apsinuodijimo priežasties.
Rečiau pasitaikančios, bet gerokai pavojingesnės komplikacijos priklauso nuo apsinuodijimą sukėlusios bakterijos. Galimos šios būklės:
Sąnarių uždegimas
Kraujavimo sutrikimai
Nervų sistemos pažeidimai
Inkstų funkcijos sutrikimai
Audinių aplink širdį patinimas ar uždegimas
Kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą
Būtina kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia bent vienas iš šių požymių:
Išmatose matomas kraujas ar pūliai
Viduriavimas, kai dėl pykinimo ir vėmimo neįmanoma gerti skysčių
Kūno temperatūra viršija 38,3 °C, arba vaikui kartu su viduriavimu temperatūra pakyla virš 38 °C
Atsiranda dehidratacijos požymių, tokių kaip stiprus troškulys, galvos svaigimas ar silpnumas
Neseniai buvo keliauta į užsienio šalį ir po to prasidėjo viduriavimas
Viduriavimas nepraeina ilgiau nei 5 dienas, o kūdikiams ar vaikams – ilgiau nei 2 dienas, arba būklė blogėja
Vaikas vemia ilgiau nei 12 valandų; naujagimiams iki 3 mėnesių būtina kreiptis iš karto, vos prasidėjus vėmimui ar viduriavimui
Įtariamas apsinuodijimas grybais, žuvimi ar kitomis jūros gėrybėmis, taip pat botulizmas, nes šios būklės gali būti mirtinai pavojingos
Profilaktika
Egzistuoja daugybė priemonių, kurios padeda sumažinti apsinuodijimo maistu riziką.
Literatūros šaltiniai
Brook I. Kitos Clostridium rūšys. In: Long SS, red. Principles and Practice of Pediatric Infectious Diseases. 6 leidimas. Filadelfija: Elsevier; 2023: 191 skyrius.
Kotloff KL. Ūminis gastroenteritas vaikams. In: Kliegman RM, St. Geme JW, Blum NJ, Shah SS, Tasker RC, Wilson KM, red. Nelson Textbook of Pediatrics. 21 leidimas. Filadelfija: Elsevier; 2020: 366 skyrius.
Nguyen T, Akhtar S. Gastroenteritas. In: Walls RM, red. Rosen’s Emergency Medicine: Concepts and Clinical Practice. 10 leidimas. Filadelfija: Elsevier; 2023: 80 skyrius.
Schiller LR, Sellin JH. Viduriavimas. In: Feldman M, Friedman LS, Brandt LJ, red. Sleisenger and Fordtran’s Gastrointestinal and Liver Disease: Pathophysiology/Diagnosis/Management. 11 leidimas. Filadelfija: Elsevier; 2021: 16 skyrius.
Wong KK, Griffin PM. Maistu plintančios ligos. In: Bennett JE, Dolin R, Blaser MJ, red. Mandell, Douglas, and Bennett’s Principles and Practice of Infectious Diseases. 9 leidimas. Filadelfija: Elsevier; 2020: 101 skyrius.
