Ar žinojote, kad panikos priepuoliai gali pasireikšti ir suaugusiems, turintiems dėmesio ir aktyvumo sutrikimą (DAAS)? Šie staiga užklumpantys epizodai stipriai paveikia kasdienį gyvenimą, dažnai atnešdami didelį diskomfortą tiek emociškai, tiek fiziškai.
Panikos priepuolį išgyvenančio žmogaus savijauta
Patyrus panikos priepuolį, žmogų apima stiprus nerimas, kontrolės stoka ar net baimė prarasti save. Prie psichologinio nerimo neretai prisideda išreikšti fiziniai pojūčiai, kurie dar labiau sustiprina nerimą ir sutrikdo kasdienius planus.
- Padažnėjęs kvėpavimas arba dusulio jausmas
- Krūtinės skausmas ar spaudimas
- Staigi baimė ar panikos jausmas
- Pykinimas
- Šalčio bangos ar karščio pojūtis
- Prakaitavimas
- Įkyri nuojauta, kad gali nutikti kažkas blogo
Kas lemia panikos priepuolį?
Panikos priepuoliai gali būti siejami su genetika, greitais pokyčiais asmeniniame gyvenime, sunkiomis ar traumuojančiomis patirtimis bei tam tikrais smegenų veiklos sutrikimais. Kartais jie gali pasireikšti netikėtai, be aiškios priežasties.
Pagalba ir gydymo galimybės
Norint suvaldyti panikos priepuolius, svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Tik jie gali padėti išsiaiškinti, kas sukelia šiuos epizodus, ir pasiūlyti tinkamiausias pagalbos priemones. Žmonėms, kurie gyvena su DAAS, kartais taikomi specifiniai gydymo būdai, todėl individualizuotas požiūris ypač svarbus.
