Zodiakas – tai juosta danguje, besitęsianti 9° į abi puses nuo ekliptikos – regimojo Saulės metinio kelio, kuriame yra 12 žvaigždynų arba astrologinių ženklų. Astrologijoje įvykio rezultatas (ypač gimimo) yra siejamas su Saulės, Mėnulio ir planetų padėtimi zodiake tuo metu, kai įvykis vyko. Mėnulio ir plika akimi matomų planetų orbitos taip pat visiškai yra zodiake.
Zodiakas buvo padalytas į 12 astrologinių ženklų, kiekvienas iš jų užima 1/12 (arba 30°) didžiojo apskritimo. Tai padarė babiloniečiai apie 500 m. pr. Kr. Daug babiloniečių ženklų (pavyzdžiui, Dvyniai [Gemini], Vėžys [Cancer], Svarstyklės [Libra] ir kiti) vis dar naudojami šiandien. Kadangi dauguma žvaigždynų, per kuriuos eina ekliptika, vaizduoja gyvūnus, senovės graikai šią juostą vadino zōdiakos kyklos, „gyvūnų ratas“, arba ta zōdia, „mažieji gyvūnai“.
Dėl lygiadienių precesijos (Žemės ašies svyravimas, kurio periodas yra apie 26 000 metų) žvaigždynai pasislinko į rytus, todėl zodiako ženklų datos nebesutampa su astronominiais žvaigždynais, kuriuose Saulė faktiškai būna. (Pavyzdžiui, taškas, kuriame ekliptika kerta dangaus pusiaują per pavasario lygiadienį, vadinamas Avino tašku, nors šiuo metu jis yra Žuvyse.) Žvaigždynai yra nereguliarios formos ir dydžio, todėl Saulė ne vieną mėnesį praleidžia kiekviename iš jų. Saulė netgi eina per žvaigždyną (Ofiuchą), kuris nelaikomas zodiako dalimi.
Nors astrologija nėra paremta mokslu, vis dar plačiai tikima, kad žmogaus asmenybė priklauso nuo to, kuriame zodiako ženkle Saulė buvo jo gimimo metu. Astrologija ypač išpopuliarėjo 2020-aisiais, ypač tarp tūkstantmečio kartos ir Z kartos. 2022 m. apklausa parodė, kad 27 procentai amerikiečių tiki astrologija, o tarp jaunesnių nei 30 metų žmonių šis procentas siekia 37.
Žemiau pateikiamas zodiako žvaigždynų sąrašas su Saulės praėjimo per juos datomis tuo metu, kai jų ribos buvo nustatytos. Simbolių istorija nėra žinoma; jie, atrodo, pirmą kartą pasirodė vėlyvosios viduramžių graikų rankraščiuose.
Zodiako ženklų datos
♈ Avinas (Avinas): kovo 21–balandžio 19 d.
♉ Jautis (Jautis): balandžio 20–gegužės 20 d.
♊ Dvyniai (Dvyniai): gegužės 21–birželio 21 d.
♋ Vėžys (Krabas): birželio 22–liepos 22 d.
♌ Liūtas (Liūtas): liepos 23–rugpjūčio 22 d.
♍ Mergelė (Mergelė): rugpjūčio 23–rugsėjo 22 d.
♎ Svarstyklės (Svarstyklės): rugsėjo 23–spalio 23 d.
♏ Skorpionas (Skorpionas): spalio 24–lapkričio 21 d.
♐ Šaulys (Šaulys): lapkričio 22–gruodžio 21 d.
♑ Ožiaragis (Ožys): gruodžio 22–sausio 19 d.
♒ Vandenis (Vandens Nešėjas): sausio 20–vasario 18 d.
♓ Žuvys (Žuvys): vasario 19–kovo 20 d.
Avinas ♈
Avinas – astronomijoje tai zodiako žvaigždynas, esantis šiauriniame danguje tarp Žuvų ir Jaučio, maždaug ties 3 valandų rektascensija ir 20° šiaurės deklinacija. Avino žvaigždyne nėra labai ryškių žvaigždžių; ryškiausia žvaigždė Hamalas (arabų kalba reiškia „aviną”) turi 2,0 ryškį. Pirmasis Avino taškas, arba pavasario lygiadienis, yra taškas, kuriame dangaus pusiaują kerta Saulės regimasis metinis kelias, ir taškas, nuo kurio matuojama dangaus ilguma ir rektascensija. Dėl lygiadienių precesijos pavasario lygiadienis nebėra Avino žvaigždyne ir yra pasislinkęs į Žuvis.
Šaulys ♐
Šaulys – astronomijoje tai zodiako žvaigždynas pietiniame danguje, esantis tarp Ožiaragio ir Skorpiono, maždaug ties 19 valandų rektascensija ir 25° pietų deklinacija. Pieno Tako galaktikos centras yra radijo šaltinyje Sagittarius A*. Netoli vakarinės Šaulio žvaigždyno ribos yra žiemos saulėgrįža – piečiausias taškas, kurį Saulė pasiekia savo regimojo metinio kelio tarp žvaigždžių metu. Šiame žvaigždyne taip pat yra Lagūnos ir Trifidų ūkai. Ryškiausia žvaigždė yra Kaus Australis (pavadinimai kilę iš arabų kalbos žodžio „lankas” ir lotynų kalbos žodžio „pietinis”; ji dar vadinama Epsilon Sagittarii), kurios ryškis yra 1,9. Daug žvaigždžių šiame žvaigždyne sudaro ryškų asterizmą, vadinamą Arbatinuku.
Vandenis ♒
Vandenis – astronomijoje tai zodiako žvaigždynas, esantis pietiniame danguje tarp Ožiaragio ir Žuvų, maždaug ties 22 valandų rektascensija ir 10° pietų deklinacija. Šis žvaigždynas neturi ryškių bruožų, o ryškiausia žvaigždė, Sadalmelik (arabų kalba reiškianti „karaliaus laimingos žvaigždės”), turi 3,0 ryškį. Astrologijoje Vandenis yra vienuoliktasis zodiako ženklas, laikomas valdančiu laikotarpį nuo maždaug sausio 20 d. iki maždaug vasario 18 d. Jis vaizduojamas kaip vyras, pilantis vandens srovę iš ąsočio. Manoma, kad šis atvaizdas atsirado dėl to, kad senovėje Vandenio tekėjimas danguje sutapdavo su potvynių ir lietaus laikotarpiu Artimuosiuose Rytuose.
Svarstyklės ♎
Svarstyklės – astronomijoje tai zodiako žvaigždynas pietiniame danguje, esantis tarp Skorpiono ir Mergelės, maždaug ties 15 valandų 30 minučių rektascensija ir 15° pietų deklinacija. Šio žvaigždyno žvaigždės yra blankios; ryškiausia žvaigždė Zubeneschamali (arabų kalba reiškia „šiaurinį nagą”, kadangi anksčiau ji buvo laikoma Skorpiono dalimi; dar vadinama Beta Librae) turi 2,6 ryškį. Astrologijoje Svarstyklės yra septintasis zodiako ženklas, laikomas valdančiu laikotarpį nuo maždaug rugsėjo 22 d. iki maždaug spalio 23 d. Jos vaizduojamos kaip moteris (kartais tapatinama su Romos teisingumo deive Astraja), laikanti svarstykles, arba tik kaip svarstyklių simbolis.
Liūtas ♌
Liūtas – astronomijoje tai zodiako žvaigždynas, esantis šiauriniame danguje tarp Vėžio ir Mergelės, maždaug ties 10 valandų 30 minučių rektascensija ir 15° šiaurės deklinacija. Ryškiausia žvaigždė Regulus (lotyniškai „mažasis karalius”; dar vadinama Alpha Leonis) turi 1,35 ryškį. Lapkričio meteorų lietus, vadinamas Leonidais, turi savo radiaciją, arba regimą kilmės tašką, Liūto žvaigždyne. Daugelis Liūto žvaigždžių sudaro asterizmą, vadinamą Dalgiu. Astrologijoje Liūtas yra penktasis zodiako ženklas, laikomas valdančiu laikotarpį nuo maždaug liepos 23 d. iki maždaug rugpjūčio 22 d. Jo vaizdavimas kaip liūto paprastai siejamas su Nemejos liūtu, kurį nužudė Heraklis (Herkulis) kaip dalį 12 žygdarbių, kuriuos jis turėjo atlikti kaip atgailą už savo žmonos ir vaikų nužudymą.
Vėžys ♋
Vėžys – astronomijoje tai zodiako žvaigždynas, esantis šiauriniame danguje tarp Liūto ir Dvynių, maždaug ties 8 valandų 25 minučių rektascensija ir 20° šiaurės deklinacija. Šiame žvaigždyne yra gerai žinomas žvaigždžių spiečius Praesepe, dar vadinamas Aviliu. Ryškiausia žvaigždė, Al Tarf (arabų kalba reiškia „galas” [vienos iš vėžio kojų]), dar vadinama Beta Cancri, yra gana blanki, jos ryškis siekia 3,6. Astrologijoje Vėžys yra ketvirtasis zodiako ženklas, laikomas valdančiu laikotarpį nuo maždaug birželio 22 d. iki maždaug liepos 22 d. Jo atvaizdas kaip vėžio (arba omaro ar vėžiagyvio) yra susijęs su graikų mitologijoje aprašytu vėžiu, kuris griebė Heraklį, kai jis kovojo su Lernos hidra. Heraklio sutraiškytas vėžys buvo apdovanotas Heraklio priešininkės Heros, kai buvo patalpintas danguje.
Dvyniai ♊
Dvyniai – astronomijoje tai zodiako žvaigždynas, esantis šiauriniame danguje tarp Vėžio ir Jaučio, maždaug ties 7 valandų rektascensija ir 22° šiaurės deklinacija. Ryškiausios šio žvaigždyno žvaigždės yra Kastoras ir Poluksas (Alfa ir Beta Geminorum); Poluksas yra ryškesnis iš jų, turintis 1,15 ryškį ir esantis 17-oji ryškiausia žvaigždė danguje. Vasaros saulėgrįža, šiauriausias taškas, kurį Saulė pasiekia savo metiniame regimajame kelione tarp žvaigždžių, yra Dvynių žvaigždyne. Šiame žvaigždyne taip pat yra izoliuotas pulsaras Geminga. Astrologijoje Dvyniai yra trečiasis zodiako ženklas, laikomas valdančiu laikotarpį nuo maždaug gegužės 21 d. iki maždaug birželio 21 d. Jis vaizduojamas kaip dvyniai (arba Egipto astrologijoje – kaip ožkos pora, o arabų astrologijoje – kaip povų pora). Be jų tapatinimo su Kastoru ir Poluksu, dvyniai taip pat buvo siejami su kitomis garsiosiomis poromis, tokiomis kaip jaunesnysis ir vyresnysis Horus arba Romulas ir Remas.
Jautis ♉
Jautis – astronomijoje tai zodiako žvaigždynas, esantis šiauriniame danguje tarp Avino ir Dvynių, maždaug ties 4 valandų 20 minučių rektascensija ir 16° šiaurės deklinacija. Šio žvaigždyno ryškiausia žvaigždė Aldebaranas (arabų kalba reiškia „sekėjas”; dar vadinama Alfa Tauri) yra 14-oji ryškiausia žvaigždė danguje, jos ryškis siekia 0,85. Jaučio žvaigždyne taip pat yra Krabo ūkas (M1) ir Plejadžių bei Hiadžių žvaigždžių spiečiai. Astrologijoje Jautis yra antrasis zodiako ženklas, laikomas valdančiu laikotarpį nuo maždaug balandžio 20 d. iki maždaug gegužės 20 d. Jo vaizdavimas kaip buliaus yra susijęs su graikų mitu apie Dzeusą, kuris pavirto buliumi, kad pagrobtų Europą.
Mergelė ♍
Mergelė – astronomijoje tai zodiako žvaigždynas pietiniame danguje, esantis tarp Liūto ir Svarstyklių, maždaug ties 13 valandų rektascensija ir 2° pietų deklinacija. Ryškiausia šio žvaigždyno žvaigždė Spika (lotyniškai reiškia „grūdų varpa”, dar vadinama Alfa Virginis) yra 15-oji ryškiausia žvaigždė danguje, jos ryškis siekia 1,04. Mergelės žvaigždyne yra artimiausias didelis galaktikų spiečius, vadinamas Mergelės spiečiumi, kuriame yra milžiniška elipsinė galaktika Virgo A ir pulsaras PSR 1257+12, aplink kurį 1992 metais buvo atrasti pirmieji egzoplanetų. Astrologijoje Mergelė yra šeštasis zodiako ženklas, laikomas valdančiu laikotarpį nuo maždaug rugpjūčio 23 d. iki maždaug rugsėjo 22 d. Ji vaizduojama kaip jauna mergelė, nešanti kviečių pėdą. Ji įvairiai tapatinama su derlingumo deive (babiloniečių ir asirų Ištar ir kitomis) arba derliaus mergelė (graikų Persefonė ir kitos).
Skorpionas ♏
Skorpionas – astronomijoje tai zodiako žvaigždynas pietiniame danguje, esantis tarp Svarstyklių ir Šaulio, maždaug ties 16 valandų 30 minučių rektascensija ir 30° pietų deklinacija. Ryškiausia šio žvaigždyno žvaigždė Antaris (Alfa Scorpii) yra 15-oji ryškiausia žvaigždė danguje, jos ryškis siekia 1,1. Šis pavadinimas kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „Areso varžovas” (t. y. Marso planetos varžovas), matyt, dėl žvaigždės raudonos spalvos ir ryškumo. Ryškiausias rentgeno spindulių šaltinis danguje, Scorpius X-1, taip pat yra šiame žvaigždyne. Astrologijoje Skorpionas yra aštuntasis zodiako ženklas, laikomas valdančiu laikotarpį nuo maždaug spalio 24 d. iki maždaug lapkričio 21 d. Jo vaizdavimas kaip skorpiono yra susijęs su graikų legenda apie skorpioną, kuris mirtinai įgėlė Orionui (sakoma, kad dėl to Orionas nusileidžia tuo metu, kai Skorpionas pakyla danguje). Kitas graikų mitas pasakoja, kad skorpionas sukėlė Saulės arklių paniką, kai juos vienai dienai vežė nepatyręs jaunuolis Faetonas.
Ožiaragis ♑
Ožiaragis – astrologijoje tai dešimtasis zodiako ženklas, laikomas valdančiu laikotarpį nuo maždaug gruodžio 22 d. iki maždaug sausio 19 d. Vienas iš paaiškinimų, kodėl ožys dažnai vaizduojamas su žuvies uodega, yra susijęs su graikų mitu apie Paną. Pasakojama, kad Pano, norėdamas išvengti pabaisos Tifono, šoko į vandenį tuo metu, kai keitėsi į gyvūną. Viršutinė dalis, kuri liko virš vandens, įgijo ožio pavidalą, o apatinė dalis – uodega – virto žuvimi. Astronomijoje Ožiaragis (Capricornus) yra zodiako žvaigždynas pietiniame danguje, esantis tarp Vandenio ir Šaulio, maždaug ties 21 valandų rektascensija ir 20° pietų deklinacija. Jo žvaigždės yra blankios; ryškiausia žvaigždė Deneb Algedi (arabų kalba reiškia „ožiuko uodega”) turi 2,9 ryškį. Capricornus paprastai nurodo žvaigždyną, o Capricorn – astrologinį ženklą.
Žuvys ♓
Žuvys – astronomijoje tai zodiako žvaigždynas, esantis šiauriniame danguje tarp Avino ir Vandenio, maždaug ties 1 valandos rektascensija ir 15° šiaurės deklinacija. Pavasario lygiadienis, taškas, kuriame Saulės metinis regimasis kelias pereina į šiaurę nuo dangaus pusiaują, ir nuo kurio matuojama dangaus ilguma bei rektascensija, yra Žuvų žvaigždyne. Šiame žvaigždyne yra tik blankios žvaigždės, be ryškesnių grupių; ryškiausia žvaigždė Eta Piscium turi 3,6 ryškį. Astrologijoje Žuvys yra dvyliktasis zodiako ženklas, laikomas valdančiu laikotarpį nuo maždaug vasario 19 d. iki maždaug kovo 20 d. Jos vaizduojamos kaip dvi kartu surištos žuvys, o šis vaizdas dažniausiai siejamas su graikų mitu apie Afroditę ir Erosą, kurie, norėdami pabėgti nuo pabaisos Tifono, šoko į upę ir virto žuvimis, arba su dviem žuvimis, kurios juos išgelbėjo.
