Saldžiosios paprikos, dar vadinamos paprikomis arba smailiosiomis paprikomis, dėl savo spalvingų vaisių yra patrauklus ir dekoratyvus augalas. Šios šilumamėgės daržovės geriausiai auga šiltnamyje, tačiau jas galima auginti ir lauke saulėtoje vietoje – tiek vazonuose, tiek tiesiog dirvoje.
Derliaus nuėmimas
Paprikos gali būti skinamos bet kuriame augimo etape – tiek žalios ir traškios, tiek visiškai sunokusios, kai įgauna saldesnį skonį. Kadangi jos mėgsta šilumą ir saulę, šiauresniuose regionuose dažniausiai auginamos šiltnamiuose, polietileno tuneliuose, oranžerijose ar uždaruose karkasiniuose rėmuose.
Lauke paprikos sėkmingai auga tik šiltesnėse vietovėse arba ilgą ir karštą vasarą. Norint užtikrinti geresnes augimo sąlygas, lauko sąlygomis joms naudinga suteikti papildomą apsaugą, pavyzdžiui, dengti skaidriomis plėvelėmis ar augalų dangalais, kurie padeda išlaikyti šilumą bei apsaugo nuo kenkėjų ir nepalankių orų.
Nepriklausomai nuo to, kur galiausiai jos bus auginamos, paprikas reikia sėti patalpose, kur užtikrinama šiluma, pradedant vėlyvą žiemą ir ankstyvą pavasarį.
Augalo savybės ir vieta sode
Paprikos yra artimos giminaitės aitriosioms paprikoms ir pasižymi ryškiais, blizgiais vaisiais, kurie sunoksta vasaros viduryje ir rudenį. Augalai nėra dideli – užauga maždaug iki 60 cm aukščio ir 30 cm pločio, todėl puikiai tinka auginti dideliuose vazonuose.
Paprikų veislės ir pasirinkimas
Yra daugybė paprikų veislių, kurių vaisiai skiriasi forma, dydžiu ir spalva. Jie gali būti apvalūs arba smailūs, dideli arba maži, žalios, raudonos, oranžinės, geltonos ar net violetinės spalvos. Smailiosios paprikos dažniausiai būna saldesnės ir turi plonesnę odelę nei apvaliosios paprikos.
Jeigu paprikas ketinama auginti lauke, svarbu pasirinkti veisles, kurios yra tinkamesnės tokioms sąlygoms. Didesni vaisiai bręsta ilgiau, todėl trumpesniu augimo sezonu geriau rinktis veisles su mažesniais vaisiais. Taip pat yra miniatiūrinių ir kompaktiškų veislių, kurios puikiai auga vazonuose ant saulėtos terasos, balkono ar net virtuvės palangės.
Perkant sėklas, verta rinktis tas, kurios turi Sodininkystės apdovanojimus, nes jos pasižymi patikimu augimu ir gausiu derliumi.
Sėklų sėjimas
Saldžiųjų paprikų sėklos sėjamos patalpose nuo vasario vidurio iki kovo pradžios, jei augalai bus auginami po priedanga. Lauko auginimui tinkamas sėjimo laikas – kovo pabaiga arba balandžio pradžia.
Kad sudygtų, sėkloms reikalinga 18–21°C temperatūra. Sėjant rekomenduojama naudoti šildomą daigyklą arba šiltą palangę. Išdygus daigams, juos reikia laikyti šviesioje vietoje, 16–18°C temperatūroje, reguliariai laistyti. Kai daigai išleidžia du tikruosius lapelius, juos reikia persodinti į atskirus 7,5–9 cm skersmens vazonėlius, užtikrinant pakankamai šilumos, kad augtų sparčiai.
Kada sėti paprikas?
Jauni paprikų augalai, išauginti iš sėklų arba įsigyti daigai, turėtų būti laikomi patalpoje bent iki gegužės pabaigos. Vėliau juos galima perkelti į galutinę auginimo vietą – šiltnamį ar kitą apsaugotą erdvę.
Paprikos geriausiai auga šiltnamiuose, polietileno tuneliuose, oranžerijose ar karkasiniuose rėmuose. Jei auginamos lauke, jos turi būti sodinamos tik tada, kai nakties temperatūra nenukrenta žemiau 12°C. Lauke paprikos gali duoti mažesnį derlių, nes trumpesnis vegetacijos laikotarpis apsunkina vaisių nokimą. Prieš sodinant į lauką, augalus reikia palaipsniui pripratinti prie lauko sąlygų, juos kelias savaites grūdinant.
Geriausia paprikoms parinkti šilčiausią ir saulėčiausią vietą – pavyzdžiui, ant saulėtos terasos arba prie pietinės sienos, kur temperatūra nuolat laikosi apie 15°C ar daugiau. Augalai sodinami tokiame pačiame gylyje, kaip jie augo vazone, o aukštesnes veisles reikėtų paremti kuoliukais.
Auginimas vazonuose
Jeigu paprikos auginamos vazonuose, jauni daigai į galutinius konteinerius sodinami balandžio pabaigoje (jei auginama šildomame šiltnamyje), gegužės viduryje (nešildomame šiltnamyje) arba gegužės pabaigoje–birželį (lauko auginimui).
Reikėtų rinktis bent 30 cm pločio vazoną, naudoti durpių neturintį universalų substratą arba pasodinti 2–3 augalus į standartinį auginimo maišą. Aukštesniems augalams būtina parama, kad jie neišgriūtų.
Auginimas atvirame grunte
Paprikoms tinkamiausia derlinga, gerai drenuota ir šiek tiek rūgšti dirva. Prieš sodinant, į žemę įterpiama vidutinė norma gerai perpuvusio mėšlo – apie 5,4 kg vienam kvadratiniam metrui. Tačiau reikėtų vengti šviežio mėšlo ir per didelio kiekio organinių trąšų, nes tai gali paskatinti per didelį lapų augimą vaisių sąskaita.
Prieš sodinant rekomenduojama dirvą pašildyti, pavyzdžiui, uždengiant skaidria plėvele kelioms savaitėms. Paprikos sodinamos 38–45 cm atstumu viena nuo kitos, priklausomai nuo veislės. Kompaktiškos veislės gali būti sodinamos 30 cm atstumu.
Po pasodinimo verta jaunas paprikas lauke pridengti apsauginiais karkasais arba agroplėvele, kad jos būtų apsaugotos nuo vėjo ir vėsesnių orų. Tai ypač svarbu iki birželio pabaigos, kai orai vis dar gali būti nepastovūs.
Saldžiųjų paprikų auginimas reikalauja šilumos, šviesos ir kantrybės, tačiau tinkamai prižiūrimos jos atsidėkos gausiu ir spalvingu derliumi.
