Šaldiklis gali išgelbėti tiek tada, kai norite sutaupyti (pirkdami didesniais kiekiais), tiek kai bandote sumažinti maisto švaistymą ar tiesiog nebespėjate sunaudoti duonos, daržovių ar sultinio. Visgi vien to, kad „užšaldyti galima beveik viską“, neužtenka: netinkamai atšaldytas ar prastai supakuotas maistas greičiau praranda skonį, įgauna nemalonų kvapą ar nukenčia tekstūra.
Žemiau – praktiškos taisyklės, kaip šaldyti skirtingus produktus, kiek apytiksliai jie gali išbūti šaldiklyje ir kaip juos saugiai atitirpinti, kad maistas liktų kokybiškas.
Kaip teisingai šaldyti maistą: pagrindinės taisyklės
Nedėkite karšto maisto tiesiai į šaldiklį
Karštas patiekalas šaldiklyje užšąla netolygiai: išorė gali sukietėti greičiau, o vidus dar kurį laiką išlikti šiltas. Toks „šilto branduolio“ efektas sudaro sąlygas daugintis nepageidaujamiems mikroorganizmams.
Geresnė seka: pirmiausia patiekalą ataušinkite iki kambario temperatūros, tada atvėsinkite šaldytuve ir tik tuomet perkelkite į šaldiklį.
Pažymėkite, ką ir kada užšaldėte
Užrašas su patiekalo pavadinimu ir užšaldymo data – paprastas įprotis, kuris po kelių mėnesių sutaupo daug spėliojimo. Lipnią juostelę ar etiketę patogiau pritvirtinti dar prieš užšaldant, nes vėliau ji gali nebesilaikyti taip gerai.
Kuo mažiau oro, tuo geriau
Šaldytam maistui labiausiai kenkia kontaktas su oru – dėl jo lengviau išsausėja paviršius ir suprastėja skonis. Jei turite galimybę, sandarus vakuuminis įpakavimas dažnai suteikia geriausią rezultatą.
Jei vakuumuoti neplanuojate, patikimas pasirinkimas yra šaldikliui skirtos užspaudžiamos pakuotės (maišeliai). Jos patogios porcijavimui, užima mažiau vietos ir leidžia išspausti kuo daugiau oro.
Rinkitės tinkamus indus
-
Tvirtoms dėžutėms (plastikinėms, metalinėms) verta rinktis tiesesnių sienelių modelius – juos lengviau sukrauti ir išimti turinį.
-
Stiklas šaldikliui tinka, tačiau svarbu palikti „vietos plėtimuisi“: skysčiai šaldant plečiasi, todėl neprikimškite iki viršaus ir rinkitės indus su platesne anga.
-
Dangtis yra ne mažiau svarbus nei pats indas: kuo sandaresnis uždarymas, tuo geriau. Ypač gerai veikia dangčiai su tarpinėmis ar užsegimais.
Porcijuokite iš anksto
Pagalvokite, kaip maistą valgysite vėliau: ar norėsite atitirpinti visą kiekį, ar patogiau imti po vieną porciją. Tai svarbu todėl, kad atitirpinimas ir pakartotinis užšaldymas paprastai blogina kokybę.
Uždenkite taip, kad neliktų tarpų
Jei šaldote inde be dangčio, svarbiausia – pilnas „360 laipsnių“ uždengimas, kad plėvelė gerai priglustų ir susiklijuotų pati su savimi, o ne tik su indo kraštais. Patogu uždengti vienu sluoksniu, tada pasukti indą 90 laipsnių ir pridėti antrą sluoksnį – taip sumažėja plyšių tikimybė.
Ką galima šaldyti ir kiek laiko laikyti
Mėsa
Mėsa – vienas paprasčiausių produktų šaldikliui: dažniausiai gerai išlaiko ir skonį, ir tekstūrą, nesvarbu, ar šaldote žalią, ar termiškai apdorotą.
-
Malta mėsa, šoninė, dešrelės: apie 3–4 mėn.
-
Jautienos ar kiaulienos kepsniai, karbonadai: apie 6–8 mėn.
-
Vištienos dalys: apie 9 mėn.
-
Visa višta: iki 12 mėn.
Pieno produktai
Ne visi pieno produktai vienodai gerai draugauja su šalčiu. Patikimiausi pasirinkimai – sviestas ir kietesni sūriai.
-
Kietieji sūriai (pvz., čederio tipo, brandinti, kieti tarkuojami): svarbu itin sandariai apsaugoti nuo oro; geriausia sunaudoti per ~6 mėn.
-
Sviestas: gerai išsilaiko šaldiklyje, tačiau jį būtina sandariai suvynioti, nes lengvai sugeria kvapus; rekomenduojama sunaudoti per ~4 mėn.
Skysti pieno produktai (pienas, grietinėlė, pasukos) po užšaldymo ir atitirpinimo dažnai praranda vientisumą: pasikeičia tirštumas, gali susidaryti ledo kristalų suardyta struktūra. Panašiai elgiasi ir daugelis švelnių kreminių produktų (pvz., varškės tipo, tepamieji sūriai, rikotos tipo gaminiai, grietinė) – jie linkę atsiskirti arba tapti grūdėti.
Vaisiai ir daržovės
Šaldiklis – puikus būdas prailginti derliaus ar pirkinių „gyvenimą“, bet svarbu žinoti vieną taisyklę: žali, daug vandens turintys produktai po atitirpinimo dažnai suminkštėja, nes ląstelėse esantis vanduo sušąla ir pažeidžia struktūrą.
Jei žalias daržoves ar vaisius šaldote tam, kad vėliau juos termiškai apdorotumėte (troškintumėte, virtumėte, trintumėte), tai dažniausiai yra visiškai geras sprendimas. Tačiau traškumo tikėtis neverta, ypač salotoms ir lapinėms daržovėms, taip pat vandeningiems produktams (pvz., agurkams, salierams, ridikėliams) – jiems būdingas vandeningumas ir silpnesnis skonis po atitirpinimo.
Geriausiai šaldosi:
-
Termiškai apdorotos daržovės (jų audiniai jau suminkštėję, todėl tekstūra būna stabilesnė).
-
Apvirtos (blanširuotos) daržovės: trumpas apvirimas ir greitas atšaldymas šaltu vandeniu padeda išlaikyti spalvą ir sulėtina fermentų veiklą, kuri šaldiklyje gali tamsinti produktus.
Kai kuriuos produktus verta šaldyti ne „kaip yra“, o kitu pavidalu:
-
Avokadus patogiau šaldyti sutrintus (tyrės pavidalu), o ne griežinėliais.
-
Didesnius pievagrybius ar kitus didelius grybus geriau supjaustyti ir tik tada apdoroti bei šaldyti.
Apytiksliai laikymo terminai šaldiklyje:
-
Žali vaisiai (uogos, kaulavaisiai, obuoliai, kriaušės): iki ~9 mėn.
-
Žali bananai: iki ~6 mėn.
-
Virti žalumynai: apie ~4 mėn.
-
Virtos pupelės ir žirniai, virti svogūnai: apie ~6 mėn.
-
Virtos saldžiosios bulvės, baklažanai, moliūginės daržovės: apie ~8 mėn.
-
Smulkintos žalios daržovės, skirtos vėlesniam gaminimui: iki ~12 mėn.
Duona, kruopos ir kiti grūdiniai produktai
Daugeliui grūdinių produktų šaldiklis netgi naudingas: jis lėtina riebalų oksidaciją, todėl riešutai, miltai ir kruopos gali ilgiau išlikti be apkartimo. Mažiau apdoroti grūdai dažnai yra „jautresni“, tad šaltis padeda prailginti jų išlaikymą.
-
Duona: patogu šaldyti jau iškeptą.
-
Tešla (pvz., trapios tešlos ar bandelių tipo): dažnai šaldosi sėkmingai.
-
Keksiukai, bandelės, sausainiai, pyragai: paprastai geriausia suvartoti per ~2 mėn.
-
Virti ryžiai ir šaldyta duona: dažnai rekomenduojama suvartoti per ~6 mėn.
-
Žalia tešla ir pyrago pagrindas: gali išsilaikyti iki ~9 mėn.
Pastaba: kai kurių kepinių tešlos masės (ypač skystesnės) po užšaldymo gali prasčiau kilti ar keisti struktūrą.
Kiaušiniai
Kiaušinių šaldymas turi niuansų. Žali kiaušiniai su lukštu šaldiklyje dažnai sutrūksta, nes viduje esantis skystis plečiasi. Iš lukšto išmuštus kiaušinius galima užšaldyti porcijomis (pavyzdžiui, formelėse), tačiau po atitirpinimo tekstūra gali šiek tiek pakisti.
Paruošti patiekalai su kiaušiniais dažnai šaldosi geriau, jei kiaušiniai juose buvo gerai išplakti. O štai patiekalai, kuriuose dominuoja kiaušinio baltymas, po šaldymo kartais tampa „guminiai“. Dauguma tokių patiekalų šaldiklyje išsilaiko apie ~3 mėn.
Žuvis ir jūros gėrybės
Žuvį ir jūros gėrybes šaldyti galima, tačiau svarbi pakuotė ir saugus atitirpinimas. Kai kurios vakuuminio pakavimo situacijos namuose nėra idealios, todėl saugiausia laikytis konservatyvaus principo: šaldyti sandariai, bet atitirpinant užtikrinti, kad produktas neliktų aplinkoje be deguonies ilgiau nei reikia, ir atitirpinti šaldytuve.
-
Liesa žalia žuvis (pvz., menkės tipo, tunas, tilapijos tipo): apie 6–8 mėn.
-
Žalios krevetės: apie 4–6 mėn.
-
Riebesnė žuvis (pvz., sardinių tipo): apie 3 mėn.
-
Virti vėžiagyviai: apie 3 mėn.
-
Virta liesa žuvis: apie 4 mėn.
-
Virta riebesnė žuvis: geriausia suvartoti maždaug per 6 savaites.
Paruošti patiekalai ir likučiai
Užšaldyti iš anksto paruoštus patiekalus – vienas praktiškiausių būdų sutaupyti laiko darbo dienomis. Svarbiausia sąlyga – prieš pakuojant patiekalas turi visiškai atvėsti.
Apytiksliai terminai:
-
Sriubos ir patiekalai su daugiau pieno produktų (pvz., kreminės sriubos, užkepėlės su pieno baze, kišo tipo patiekalai): apie ~3 mėn.
-
Mėsos sriubos, sultiniai, makaronų užkepai: apie ~4–6 mėn.
-
Daržovių sriubos: iki ~9 mėn.
Ko geriau nešaldyti (arba šaldyti tik žinant, kad tekstūra pasikeis):
-
Salotų ir padažų su majonezu ar vinigretu – atitirpinus dažnai suyra vientisumas.
-
Daugelio keptų (gruzdintų) patiekalų – jie linkę suminkštėti; išimtys dažnai būna bulvytės fri ir svogūnų žiedai.
-
Užkepėlių su sūrio ar džiūvėsėlių viršumi – užšaldžius ir pašildžius viršus nebeatkartoja ką tik kepto traškumo (sprendimas: užšaldyti be viršaus, o jį uždėti prieš paskutinį kaitinimą).
Kai kurie patiekalai po atitirpinimo gali prašyti „kosmetikos“: pomidorų padažą kartais verta perplakti, o bulvių košę – atgaivinti trupučiu šilto pieno ar kito skysčio.
Kaip atitirpinti produktus, kad būtų saugu ir patogu
Šaldytuve
Produktams, kurie paprastai laikomi šaldytuve (mėsa, žuvis, kiaušiniai, dauguma pieno produktų, virti patiekalai ir daržovės), patikimiausias atitirpinimas yra lėtas – šaldytuve. Dažnai tam prireikia paros ar ilgiau, tačiau taip maistas rečiau patenka į temperatūrų intervalą, kuriame mikroorganizmai dauginasi sparčiausiai.
Kambario temperatūroje
Duona ir dalis vaisių ar daržovių, kurios įprastai gali trumpai pastovėti ant stalo, dažnai gali būti atitirpinamos kambario temperatūroje. Paprastai tai užtrunka kelias valandas.
Šaltame vandenyje
Kai laiko mažai, pagreitinti procesą padeda šaltas vanduo. Produktą laikykite sandarioje pakuotėje, įdėkite į dubenį ar kriauklę ir leiskite ploną šalto vandens srovę, kol atitirps. Daugeliui produktų tai užtrunka maždaug 20–30 minučių. Karšto vandens geriau nenaudoti – jis gali per greitai sušildyti paviršių.
Mikrobangų krosnelėje
Skubiais atvejais tinka atitirpinimo režimas ar mažesnė galia, tačiau čia svarbu atidumas: mikrobangos gali pradėti „virti“ kraštus, kol vidus dar šaltas. Atitirpinus tokiu būdu, produktą praktiškiausia gaminti iškart.
Gaminimas iš šaldyto produkto
Kai kuriuos produktus galima gaminti tiesiai iš šaldiklio. Pavyzdžiui, šaldyti maltiniai, daržovės sriubai ar troškiniui dažnai keliauja į puodą be išankstinio atitirpinimo. Orkaitėje kepami patiekalai (pvz., lazanija ar užkepėlė) taip pat gali būti kepami sušaldyti – tiesiog planuokite ilgesnį laiką, dažnai apie 50 % daugiau nei nurodyta atitirpintam variantui.
