18 greičiausių šunų veislių pasaulyje

Jus gali sudominti

19 dalykų, kurių niekada nežinojote apie Harper Lee ir romaną „Nežudyk strazdo giesmininko“

2026-04-27

18 faktų apie Mikę Pūkuotuką, kurių dauguma žmonių nežino

2026-04-27

18 istorijų prie laužo, kuriomis šią vasarą norėsi pasidalinti

2026-04-27

17 „Disney“ vaidybinių perdirbinių, kuriuos kiekvienas gerbėjas turėtų pamatyti bent kartą

2026-04-27

Greitį kartais pamatysi tik akies krašteliu – kai kurios šunų veislės praskrieja taip greitai, kad atrodo lyg žaibas. Nors žmonės turi ištvermės ir planavimo pranašumų, šunys nuo gamtos apdovanoti atletiniais „įrankiais“: dalis jų peršoka aukštas kliūtis, užuodžia tūkstančius kvapų ir girdi tai, ko mes net nepastebime. Tačiau atsakyti į klausimą, kurie šunys yra patys greičiausi, nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti.

Įdomu tai, kad įspūdingus greičius pasiekia ne vien lengvo sudėjimo sprinteriai. Kai kurios didelės veislės taip pat gali bėgti stebėtinai sparčiai, o dalis „geriausių bėgikų“ kasdienybėje mieliau renkasi sofą nei kilometrus. Vis dėlto bėgimas (kai šuo jau pilnai suaugęs) gali būti puikus būdas judėti kartu, stiprinti ryšį ir palaikyti gerą formą. Tiesa, geriausias „bėgimo partneris“ nebūtinai yra pats greičiausias – dažnai svarbiau ištvermė ir gebėjimas išlaikyti tolygų tempą.

Kiek iš tikrųjų gali bėgti šuo?

Dauguma šunų trumpą atkarpą paprastai įveikia maždaug 24–32 km/val. tempu. Tačiau ilgesnėmis kojomis, lieknesniu kūnu ir gilia krūtine (tai dažnai reiškia didesnę plaučių talpą) pasižyminčios veislės gali pasiekti gerokai daugiau – apie 40–72 km/val.

Ypač greitos būna vadinamosios regos skalikų (sighthound) grupės veislės: ilgas žingsnis ir palyginti nedidelė kūno masė leidžia joms efektyviai „nešti“ greitį į priekį. Greičiausi šunys dažnai bėga dvigubos „pakabos“ galopu, kai per vieną žingsnio ciklą visos keturios letenos nuo žemės pakyla net du kartus (skirtingai nei, pavyzdžiui, arklio šuolis, kuriame tokia fazė paprastai būna kartą).

Kai kurios veislės paprasčiausiai yra lėtesnės dėl kūno sandaros: mažiems trumpakojams šunims trūksta žingsnio ilgio, o labai stambiems – greitį „stabdo“ didesnė masė. Dar viena grupė, kuriai sunkiau bėgti greitai, yra trumpasnukiai (brachicefaliniai) šunys, nes intensyvus bėgimas jiems sudėtingesnis dėl kvėpavimo ypatumų.

Kalbant apie ištvermę, dažnai išskiriami kinkinių šunys. Pavyzdžiui, Aliaskos malamutas ir Sibiro haskis, išvesti darbui su rogėmis, gali valandų valandas išlaikyti stabilų maždaug 16–24 km/val. tempą.

Kaip nustatomas greičiausių veislių greitis?

Greitis dažnai lyginamas pagal standartizuotus testus, kuriuose matuojama, per kiek laiko šuo įveikia trumpą tiesią distanciją (pavyzdžiui, 100 jardų) vejantis masalą. Tokiuose bėgimuose šuo paprastai bėga vienas, todėl mažiau blaškosi. Vis dėlto verta žinoti, kad kai kurioms didelėms veislėms trumpa atkarpa gali būti per trumpa įsibėgėti iki absoliutaus maksimumo.

Greičiausios šunų veislės ir jų pasiekiamas greitis

1. Greihaundas (apie 68 km/val.)

Greihaundas dažnai laikomas greičiausiu šunimi pasaulyje. Aukštas, itin aptakus ir „sukurtas“ sprintui, jis gali labai greitai įsibėgėti ir pasiekti maždaug 68 km/val. greitį. Įdomus paradoksas: namuose greihaundai neretai yra tikri ramybės mėgėjai, todėl, gavę kasdienį pasivaikščiojimą ir progą kelis kartus per savaitę išsilakstyti saugioje vietoje, gali puikiai prisitaikyti ir prie ramesnio gyvenimo tempo.

2. Vipetas (apie 63 km/val.)

Vipetas iš pirmo žvilgsnio primena mažesnį greihaundą – ir ne be priežasties: veislės siejasi kilme ir bėgimo stiliumi. Tai vieni greičiausių vidutinio dydžio šunų, galintys pasiekti maždaug 63 km/val. Jie paprastai būna švelnaus būdo, mėgsta jaukumą ir dažnai nėra linkę be reikalo loti. Reguliarus judėjimas ir trumpi sprintai padeda išlaikyti jų gerą savijautą.

3. Borzoi (apie 58 km/val.)

Borzoi, dar vadinamas rusų vilkogaudžiu, yra ilgaašmenio silueto, greitas ir grakštus šuo. Nors istorijoje ši veislė buvo naudojama dideliems žvėrims medžioti, šiandien borzoi neretai vertinami dėl ramaus, draugiško charakterio. Jų ilgas kailis reikalauja priežiūros, tačiau tinkamai prižiūrimas borzoi tampa ištikimu ir elegantišku kompanionu.

4. Belgų malinua (apie 53 km/val.)

Belgų malinua garsėja ne tik greičiu, bet ir darbo etika: tai itin budrūs, greitai mokantys, komandų klausantys šunys, dažnai naudojami tarnyboje dėl uoslės, drąsos ir universalumo. Jie gali pasiekti apie 53 km/val., tačiau svarbiausia – jiems reikia daug kryptingo užimtumo: bėgimo, žygių, aportavimo, dresūros ar agility tipo užduočių.

5. Salukis (apie 51 km/val.)

Salukis laikomas viena seniausių medžioklinių veislių. Istoriškai šie šunys buvo vertinami dėl gebėjimo vytis greitą grobį. Kūno forma – liekna, su gilia krūtine ir siauresniu liemeniu – puikiai pritaikyta bėgimui. Salukiai dažnai pasižymi didesne ištverme nei „gryni“ sprinteriai, todėl gali būti labai geri palydovai ilgesniuose bėgimuose, nors jų medžioklinis instinktas reikalauja atsakingo vedžiojimo.

6. Afganų kurtas (apie 50 km/val.)

Afganų kurtą sunku supainioti su kitu šunimi: ilgas, šilkinis kailis ir aristokratiška laikysena išskiria jį akimirksniu. Tačiau po įspūdinga išvaizda slypi atletiškas bėgikas, istorijoje prisitaikęs prie sudėtingų, uolėtų vietovių. Ši veislė gali tapti puikiu partneriu aktyviam žmogui, jei tik skiriama laiko kailio priežiūrai ir pakankamam judėjimui.

7. Veimaraneris (apie 50 km/val.)

Veimaraneris atpažįstamas iš sidabriškai pilko kailio ir išraiškingų akių. Tai protingas, energingas šuo, kuriam reikia reguliarios veiklos. Veimaraneriai buvo išvedami kaip universalūs medžiokliniai šunys, todėl jiems tinka įvairi veikla: bėgimas, žygiai, žaidimai, dresūra. Kai jų energija nukreipiama tinkamai, jie dažnai tampa puikiais šeimos bičiuliais.

8. Borderkolis (apie 50 km/val.)

Borderkolis – vienas protingiausių ir darbingiausių šunų, o greitis čia tik „priedas“. Šiai veislei būtina ne tik fizinė, bet ir protinė apkrova. Dėl ištvermės ir noro dirbti borderkoliai dažnai puikiai tinka bėgikams, ypač tiems, kurie mėgsta ilgesnes trasas ir nuoseklų treniruočių planą.

9. Ibisos skalikas (apie 50 km/val.)

Ibisos skalikas išsiskiria didelėmis ausimis ir šoklia, lengva eisena. Istoriškai šie šunys buvo naudojami smulkesniam grobiui medžioti, todėl pasižymi gebėjimu staigiai šokti ir greitai keisti kryptį. Tinkamai socializuoti, jie būna žaismingi ir sumanūs šeimos šunys, tačiau jų aktyvumui reikia erdvės ir saugių išsikrovimo galimybių.

10. Bokseris (apie 50 km/val.)

Bokseris daugeliui asocijuojasi su nuotaikingu, žaismingu šunimi – ir tai tiesa. Tačiau jis taip pat gali būti greitas sprinteris. Vis dėlto dėl trumpesnio snukio ypatybių intensyvus, ilgas bėgimas ne visada yra geriausias pasirinkimas, ypač esant karščiui ar dideliam šalčiui. Bokseriui dažnai labiau tinka aktyvūs žaidimai, trumpesni bėgimo intervalai ir reguliarūs pasivaikščiojimai.

11. Dobermanas (apie 50 km/val.)

Dobermanas žinomas kaip budrus sargas, tačiau kasdienybėje jis gali būti labai artimas, meilės ieškantis šeimos šuo. Ši veislė energinga, greita ir kryptinga, todėl jai reikia reguliaraus sporto bei užduočių. Kai dobermanas turi pakankamai veiklos, jis paprastai būna subalansuotas ir maloniai bendraujantis.

12. Italų levretė (apie 48 km/val.)

Italų levretė – mažesnio ūgio, bet labai greita regos skalikų grupės atstovė. Nors atrodo trapūs, šie šunys gali staigiai šauti paskui judantį objektą, todėl lauke svarbu saugumas: pavadėlis ar aptverta teritorija. Jie taip pat jautrūs šalčiui ir ypač vertina šilumą bei minkštą guolį.

13. Vokiečių dogas (apie 48 km/val.)

Didelis svoris nereiškia lėtumo: dogai gali judėti stebėtinai greitai, nes veislės istorijoje buvo svarbus jėgos ir greičio derinys. Kasdieniam dogo gyvenimui dažnai pakanka energingų pasivaikščiojimų ir žaidimų, tačiau svarbu planuoti aktyvumą apgalvotai ir vengti intensyvaus krūvio netrukus po maisto.

14. Belgų terviurenas (apie 48 km/val.)

Belgų terviurenas – giminingas kitoms belgų aviganių grupės veislėms, pasižymi protu, vikrumu ir noru turėti „darbą“. Ilgas kailis ir išraiškinga laikysena dažnai suteikia jam vilkišką išvaizdą, tačiau jo esmė – aktyvus, judrus šuo, kuriam reikia užduočių ir nuoseklaus užsiėmimo.

15. Sliugis (apie 48 km/val.)

Sliugis – elegantiškas, dažnai ramesnio temperamento, bet labai greitas šuo. Kaip ir kiti regos skalikai, jis gali stipriai reaguoti į judantį „grobiui panašų“ objektą, todėl jam tinka saugios vietos išsilakstymui. Kasdienėje aplinkoje slypi jo žavesys: santūrus, bet artimas savo žmonėms.

16. Vižlas (apie 48 km/val.)

Vižlas – atletiškas, protingas ir itin aktyvus šuo, lengvai atpažįstamas iš rusvai auksinio kailio. Ši veislė dažnai stipriai prisiriša prie šeimininko ir puikiai tinka žmogui, kuris daug laiko praleidžia lauke: bėgiodamas, žygiuodamas ar užsiimdamas aktyvia veikla. Dėl ištvermės vižlas gali būti puikus ilgesnių distancijų palydovas.

17. Dalmatinas (apie 48 km/val.)

Dalmatinai išsiskiria dėmėtu kailiu, tačiau jų stiprybė – ne vien išvaizda. Tai aktyvūs, ištvermingi šunys, kuriems tinka bėgiojimas ir žygiai. Jie gali būti kiek santūresni su nepažįstamais, bet dažnai būna labai prisirišę prie savo šeimos. Reguliarus judėjimas padeda dalmatinui jaustis ramiau ir elgtis prognozuojamiau.

18. Vokiečių trumpaplaukis paukštšunis (apie 48 km/val.)

Ši veislė vertinama dėl universalumo: ji tinka medžioklei, sportui ir aktyviam šeimos gyvenimui. Vokiečių trumpaplaukiam paukštšuniui būtinas kasdienis intensyvesnis judėjimas: greitesni pasivaikščiojimai, bėgimas, aportas, net plaukimas. Kai energija išnaudota, namuose jis dažnai tampa ramiu ir švelniu kompanionu.

Kaip išsirinkti šunį bėgimui?

Jei ieškote šuns, su kuriuo norėtumėte bėgioti, verta galvoti ne tik apie maksimalų greitį. Bėgimui dažniau svarbu:

• ištvermė ir noras judėti ilgiau, o ne vien sprinto potencialas;
• kūno sandara ir kvėpavimo ypatybės (kai kurioms veislėms karštis ar ilgi bėgimai yra sudėtingesni);
• temperamentas ir poreikis protinei veiklai (ypač darbinėms veislėms);
• saugios vietos išsilakstymui, ypač regos skalikams su stipriu grobio instinktu.