Mėlynos šunų akys daugeliui sukelia „antrą žvilgsnį“ – jos atrodo neįprastai ir labai išraiškingai. Visgi toks bruožas nėra dažnas: manoma, kad suaugusių šunų, kurių akys išlieka mėlynos, yra mažiau nei apie 5% (nes daug šuniukų gimsta su melsvomis akimis, kurios vėliau patamsėja).
Dažniausiai mėlynos akys atsiranda dėl genetinių ypatybių, susijusių su kailio spalvos raštais. Kartais tai būna „netikėtas“ genetikos rezultatas, o kartais – kryptingos atrankos pasekmė: jei tam tikroje veislėje šis bruožas laikomas patraukliu, veisimo praktika gali jį gana greitai išpopuliarinti. Kita vertus, net ir veislėse, kuriose mėlynos akys pasitaiko dažniau, nėra taisyklės, kad jas turės visi šunys.
Prie mėlynų akių dažnai „veda“ merlio (margumo) raštas arba ryškus depigmentacijos mechanizmas, kai kai kuriose vietose (įskaitant akis) pigmento būna mažiau. Yra ir išimčių – pavyzdžiui, haskiai mėlynas akis gali turėti ir be šių raštų. Parodų pasaulyje požiūris į mėlynas akis nevienodas: kai kuriose spalvinėse variacijose jos laikomos priimtinos, o kitais atvejais – nepageidaujamos.
Kas lemia mėlynas akis pas šunis
Mėlyna akių spalva šunims paprastai nėra „atskiras“ bruožas, atsirandantis be konteksto. Dažnai ji pasirodo kartu su tam tikrais kailio raštais ar pigmentacijos pokyčiais. Štai dažniausi scenarijai:
-
Merlis (margumas) – genetinis raštas, kuriame kailis ir kartais oda nusidažo netolygiai, susidaro šviesesnės ir tamsesnės dėmės. Su merliu mėlynos akys pasitaiko dažniau, tačiau nėra privalomos.
-
Piebald (dėmėtumas dėl depigmentacijos) – kai pigmento kai kuriose kūno vietose mažiau, gali atsirasti baltų plotų, o kartais ir šviesesnių akių atspalvių.
-
Heterochromija – skirtingų spalvų akys. Tai gali būti viena mėlyna ir viena ruda akis arba vienoje akyje esantys skirtingų spalvų plotai.
-
Veislei būdingas bruožas – kai kuriose veislėse mėlynos akys paplito kaip pageidaujamas estetinis požymis, nors jo kilmė vis tiek susijusi su genetika.
Ar mėlynos akys reiškia regėjimo ar klausos problemas
Daugeliu atvejų pati mėlyna rainelės spalva regėjimo „nesugadina“ – tai tiesiog rainelės pigmentacijos skirtumas. Tačiau svarbu suprasti niuansą: kai kuriuose genetiniuose deriniuose (ypač kai susiję su merliu) didesnę riziką kelia ne mėlyna spalva, o konkreti genetinė kombinacija.
Vienas žinomesnių pavyzdžių – situacijos, kai poruojami du merlio geną turintys šunys. Toks derinys gali padidinti tikimybę, kad dalis palikuonių turės įgimtų regėjimo ar klausos sutrikimų. Tai nereiškia, kad „mėlynos akys = kurtumas“; veikiau kai kurie genetiniai mechanizmai gali daryti įtaką ir pigmentacijai, ir jutimų vystymuisi.
Taip pat verta žinoti, kad šviesesnė rainelė praleidžia daugiau šviesos, todėl ryškioje saulėje kai kuriems šunims gali būti sunkiau prisitaikyti prie akinimo.
Šunų veislės, kuriose mėlynos akys pasitaiko dažniau
Nors mėlynos akys gali pasitaikyti ir mišrūnams, tam tikrose veislėse šis bruožas pastebimas dažniau – dėl istorinių veisimo krypčių, merlio rašto arba kitų pigmentacijos ypatumų.
Sibiro haskis
Viena labiausiai su mėlynomis akimis siejamų veislių. Šie šunys garsėja ištverme, energija ir tankiu kailiu, o mėlynos akys ypač išryškėja šviesių bei pilkų atspalvių fone. Haskiai dažnai mėgsta kompaniją ir geriau jaučiasi turėdami pakankamai judėjimo.
Anglų seteris
Vidutinio dydžio, linksmo temperamento, dažnai turintis „taškuotą“ kailio piešinį. Nors įprastai jų akys būna rudos, kartais pasitaiko ir mėlynų. Šiai veislei literatūroje minimas padidėjęs įgimtų klausos sutrikimų dažnis, kuris siejamas su pigmentacijos ypatumais.
Veimaraneris
Atpažįstamas iš sidabriškai pilko kailio. Jo akių spalva dažnai būna šviesi – nuo gintarinės iki plieninio melsvai pilko atspalvio, todėl veimaranerių žvilgsnis atrodo ypač „šaltas“ ir išraiškingas.
Dalmatinas
Balto kailio su dėmėmis klasika. Dalmatinų akys gali būti rudos arba mėlynos (mėlynos retesnės). Ši veislė išsiskiria didesne įgimto klausos sutrikimo rizika, o mėlynakiams dalmatinams kai kuriuose tyrimuose pastebėta dar didesnė tikimybė, nors ryšys nėra laikomas galutinai paaiškintu.
Borderkolis
Protingas, darbštus, dažnai dvigubo kailio šuo, išvestas ganymui. Dažniausiai turi rudas akis, bet pasitaiko ir mėlynų, taip pat heterochromijos. Įgimta heterochromija paprastai laikoma normaliu akių spalvos variantu.
Taksas
Mažas, drąsus šuo su ilgu liemeniu ir trumpomis kojomis. Dažniausiai taksai turi tamsesnes akis, tačiau retais atvejais (ypač kai pasireiškia merlio/dėmėtumo genas) gali būti mėlyna viena arba abi akys.
Kardiganų valų korgis
Panašaus „ilgo“ sudėjimo kaip taksas, bet kiek stambesnis ir iš prigimties gana universalus ganymo šuo. Šioje veislėje mėlynos akys dažniausiai siejamos su mėlynu merliu: tokiuose atspalviuose jos pasitaiko ir gali būti toleruojamos, o kitomis spalvomis – dažnai laikomos nepageidautinos.
Australų aviganis
Viena populiariausių merlio spalvos veislių (nors būna ir nemerlių). Akys gali būti mėlynos, rudos, žalios, taip pat skirtingų spalvų. Veisiant šią veislę itin svarbu atsakingai vertinti merlio genetiką, nes dvigubas merlio derinys palikuonims didina įgimtų problemų riziką.
Didysis danas
Didelis, tačiau dažnai švelnaus charakterio šuo. Įdomu tai, kad nemažai didžiųjų danų šuniukų būna gimę su melsvomis akimis, kurios vėliau patamsėja iki gintarinės ar rudos. Retkarčiais mėlyna išlieka suaugus.
Labradoro retriveris
Labai populiari, lengvai dresuojama, draugiška veislė. Tipiškai labradorų akys būna rudos ar gintarinės, tačiau mėlynos akys pasitaiko rečiau, dažniau mišrūnuose arba esant neįprastoms genetinėms kombinacijoms.
Bulterjeras
Atpažįstamas pagal būdingą galvos formą ir raumeningą sudėjimą. Įprastai akys tamsios, bet retais atvejais, ypač kai ryški balta spalva ar yra kryžminimo istorija su merliui būdingomis linijomis, gali pasitaikyti ir mėlynos.
Catahoula leopardinis šuo
Darbinė veislė, išsiskirianti margu, „leopardiniu“ kailiu ir labai įvairiomis akių spalvomis – nuo šviesaus gintaro iki mėlynos, žalios ar mišrių variantų. Šiai veislei būdingas poreikis turėti veiklos ir pakankamai erdvės energijai išlieti.
Šetlando aviganis
Ganymo šuo, artimas borderkolių tipui pagal darbingumą ir aktyvumą. Jei pasireiškia merlio genas, gali atsirasti mėlynos akys. Dažniausiai tai siejama su mėlyno merlio spalviniu variantu.
Kiek iš tiesų reta ši akių spalva
Apibendrinant, mėlynos akys šunims – gana neįprastas, bet pasitaikantis bruožas. Dalis šuniukų gimsta su šviesiomis akimis, tačiau su amžiumi rainelė dažnai patamsėja. Jei suaugęs šuo išlaiko ryškiai mėlynas akis, tikėtina, kad tam įtakos turi konkreti genetika: merlis, dėmėtumas, heterochromija arba veislei būdingas paveldimumas (kaip dažnai minima haskių atveju).
