Nedidelis dviejų dalių maudymosi kostiumėlis – bikinis – per kelis dešimtmečius nuėjo kelią nuo „šokiruojančio drabužio“ iki įprasto paplūdimio pasirinkimo. Įdomu tai, kad dviejų dalių idėja atsirado gerokai anksčiau, nei buvo sugalvotas pats pavadinimas, o visuomenės požiūris į atvirą kūną vandenyje keitėsi bangomis: nuo visiško užsidengimo iki drąsių, minimalistinių modelių.
- 1.Senovės ištakos: dviejų dalių komplektai dar prieš bikinį
- 2.Kaip iš „maudymosi suknelių“ atsirado dviejų dalių kostiumėlis
- 3.Bikinio gimimas: konkurencija, audinio stoka ir pavadinimo istorija
- 4.Skandalai ir draudimai: kodėl bikinis neprigijo iš karto
- 5.Popkultūra ir kinas: kaip bikinis tapo masiniu reiškiniu
- 6.Maudymosi fotosesijos žurnaluose: ginčai ir įtaka
- 7.Kodėl kai kurie bikiniai iki šiol kelia ginčų
- 8.Grįžimas prie sporto: bikinis varžybose ir taisyklių pokyčiai
- 9.Šiuolaikinė įvairovė: nuo monokinio iki uždaresnių variantų
Senovės ištakos: dviejų dalių komplektai dar prieš bikinį
Dar IV amžiuje moterys senovės Romoje vilkėjo aprangą, primenančią šiandieninį bikinį. Sicilijoje esančioje Villa Romana del Casale mozaikose vaizduojamos moterys, sportuojančios su juostiniais viršutiniais drabužiais ir atviresniais šortukais ar kelnaitėmis. Vis dėlto tai buvo sportui skirta apranga, o ne maudynėms.
Vėlesniais amžiais moterų drabužiai tapo vis labiau uždari, o laisvalaikio maudynės kaip reiškinys išpopuliarėjo tik XIX amžiuje. Dėl to ilgą laiką nebuvo ir realaus poreikio patogiems, judesių nevaržantiems maudymosi drabužiams.
Kaip iš „maudymosi suknelių“ atsirado dviejų dalių kostiumėlis
XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje paplūdimyje dėvimi drabužiai labiau priminė sukneles: jie buvo sunkūs, uždari ir menkai tinkami plaukimui. Vėliau, keičiantis laisvalaikio kultūrai ir madai, paplūdimio apranga ėmė lengvėti.
XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje ir 5-ojo pradžioje kino industrija išpopuliarino aiškiau atpažįstamą dviejų dalių maudymosi kostiumėlį. Tiesa, dėl tuometinių moralės normų ir taisyklių apatinė dalis dažnai būdavo aukšto liemens – bamba paprastai likdavo paslėpta, o atidengta kūno dalis buvo minimali.
Bikinio gimimas: konkurencija, audinio stoka ir pavadinimo istorija
XX amžiaus viduryje, karo metų apribojimų fone, trūko audinių, todėl maudymosi kostiumėliai natūraliai mažėjo: reikėjo mažiau medžiagos, o mados kryptis darėsi vis drąsesnė. Tuo metu du dizaineriai varžėsi, kas pristatys mažiausią modelį.
Vienas jų sukūrė itin mažą dviejų dalių kostiumėlį, o kitas pristatė dar drąsesnį variantą, pavadintą „bikiniu“. Pavadinimas buvo pasirinktas įkvėpus tuo metu plačiai aptarinėtų branduolinių bandymų Ramiojo vandenyno regione. 1946 m. liepos pradžioje Paryžiuje per pristatymą visuomenei kilo didžiulis ažiotažas: kostiumėlis atidengė bambą ir buvo toks mažas, kad simboliškai buvo demonstruojamas kaip telpantis į mažą dėžutę.
Vėliau buvo kartojama mintis, kad tikras bikinis esą turi būti toks mažas, kad jį būtų galima pertraukti per žiedą.
Skandalai ir draudimai: kodėl bikinis neprigijo iš karto
Nors naujasis modelis sukėlė sensaciją, kasdienėje paplūdimio kultūroje jis įsitvirtino lėtai. Bikinį kritikavo konservatyvios institucijos, o kai kuriose šalyse ir regionuose jis buvo ribojamas ar draudžiamas. Net grožio konkursuose kurį laiką dviejų dalių kostiumėliai buvo laikomi netinkami.
Vis dėlto kai kuriuose Europos kurortuose bikinis pamažu tapo madingas, o žinomi kino ir pramogų pasaulio veidai prisidėjo prie to, kad jis būtų matomas ne tik kaip provokacija, bet ir kaip naujos eros mados dalis.
Popkultūra ir kinas: kaip bikinis tapo masiniu reiškiniu
Laikui bėgant bikinis peržengė Europos ribas ir pradėjo ryškėti muzikoje bei filmuose. XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje, augant banglenčių kultūros įtakai, dviejų dalių maudymosi kostiumėlis tapo vis labiau „norma“ – ypač ten, kur jaunimo mados ir pramogos sparčiai keitė visuomenės požiūrį į kūną.
Kinas taip pat atliko didžiulį vaidmenį: ekrane ėmė rastis drąsesni kostiumėliai, o vienas balto bikinio įvaizdis iš 6-ojo dešimtmečio pabaigos–7-ojo pradžios laikotarpio tapo vienu atpažįstamiausių visoje kino istorijoje. Tokie momentai padėjo bikinį paversti ne tik drabužiu, bet ir simboliu.
Maudymosi fotosesijos žurnaluose: ginčai ir įtaka
Vėliau dviejų dalių maudymosi kostiumėliai įsitvirtino ir masinėje spaudoje, kai vienas sporto tematikos leidinys sukūrė specialų maudymosi kostiumėlių numerį. Idėja buvo paprasta: žiemos sezonu pritraukti skaitytojų dėmesį įvairesniu, lengvesniu turiniu. Nuo pat pradžių toks formatas kėlė diskusijų – vieni tai laikė moterų laisvėjimo ženklu, kiti matė kūno komercializavimą.
Laikui bėgant, viešas požiūris į grožio standartus pamažu plėtėsi, o fotosesijose vis dažniau atsirado įvairesni kūno tipai ir skirtingi stiliai.
Kodėl kai kurie bikiniai iki šiol kelia ginčų
XX amžiaus pabaigoje kai kuriuose paplūdimiuose išpopuliarėjo itin atviri bikinio kirpimai, ypač tam tikruose Pietų Amerikos regionuose. Kartu plito ir grožio praktikos, skirtos tokiam drabužiui, pavyzdžiui, intensyvesnis kūno plaukelių šalinimas.
Vis dėlto skirtingose vietovėse požiūris į itin atvirus modelius išliko nevienodas: kai kur galioja viešos aprangos taisyklės, ribojančios labai atvirus maudymosi kostiumėlius, o kai kuriuose miestuose reikalaujama išeinant iš paplūdimio zonos prisidengti.
Grįžimas prie sporto: bikinis varžybose ir taisyklių pokyčiai
Įdomu tai, kad šiandien bikinis dalinai grįžo prie savo „sportinių šaknų“. Paplūdimio tinklinyje jis ilgą laiką buvo laikomas praktišku pasirinkimu, nes kitokie drabužiai dažniau kaupia smėlį ir trukdo judėti. Visgi taisyklės ilgainiui tapo lankstesnės: sportininkėms suteikta daugiau pasirinkimo, įskaitant šortus ar mažiau atviras viršutines dalis.
Šiuolaikinė įvairovė: nuo monokinio iki uždaresnių variantų
Dviejų dalių revoliucija paskatino milžinišką pasirinkimą. Šalia klasikinio bikinio atsirado ir jo „giminaičiai“: monokinis (vienos dalies kostiumėlis su didelėmis iškirptėmis), tankinis (dviejų dalių komplektas su ilgesniu viršumi) bei uždaresni modeliai, skirti tiems, kurie nori daugiau dengiančios aprangos dėl komforto, kultūrinių ar asmeninių priežasčių.
Šiandien bikiniai siuvami pačių įvairiausių formų: su raišteliais ar aukštesniu liemeniu, su trikampiais, juostiniais ar lankeliais sutvirtintais kaušeliais, pritaikyti skirtingoms figūroms ir skirtingam aktyvumui. Dėl to bikinis daugeliui tapo ne „vienu teisingu“ šablonu, o pasirinkimų kategorija, kurioje galima rasti patogiausią variantą pagal savo poreikius.
