Atostogos prie jūros dažniausiai reiškia poilsį: smėlį po kojomis, bangas ir galimybę atsikvėpti nuo kasdienybės. Todėl vaizdas, kai vanduo prie kranto įgauna rausvą ar net tamsiai raudoną atspalvį, daugeliui sukelia nerimą. Nors tai nėra ženklas, kad netoliese vyksta „siaubo filmas“ su plėšrūnais, toks reiškinys vis tiek laikomas rimtu įspėjimu.
- 1.Kas yra raudonasis potvynis
- 2.Kur ir kada tai gali pasitaikyti
- 3.Kodėl vanduo parausta: pagrindinės priežastys
- 4.Ar raudonasis potvynis pavojingas žmonėms
- 5.Kaip raudonasis potvynis veikia jūrų gyvūniją
- 6.Ar galima maudytis, jei pastebėjote raudoną vandenį
- 7.Kaip planuoti kelionę, jei regione fiksuojamas raudonasis potvynis
Kas yra raudonasis potvynis
Raudonuoju potvyniu vadinamas staigus ir gausus tam tikrų mikroskopinių dumblių suaktyvėjimas jūroje. Kai jų koncentracija vandenyje smarkiai išauga, vanduo gali pakeisti spalvą (nuo rausvos iki rusvai raudonos), o pats žydėjimas tampa kenksmingas žmonėms ir jūrų gyvūnijai.
Moksliniuose šaltiniuose šis reiškinys dažnai priskiriamas kenksmingam dumblių žydėjimui. Viena dažniausiai minimų rūšių šiltesniuose vandenyse yra
Karenia brevis
(mikroorganizmas, kuris natūraliai aptinkamas kai kuriuose regionuose). Problema prasideda tada, kai dėl palankių sąlygų šie organizmai ima daugintis „per greitai“ ir jų tampa per daug.
Kur ir kada tai gali pasitaikyti
Raudonieji potvyniai nėra naujas reiškinys – apie panašius įvykius istoriniuose šaltiniuose užsimenama jau seniai. Šiandien jie dažniau siejami su šiltesniais pakrančių vandenimis, tačiau gali pasitaikyti įvairiose pakrantėse ir skirtinguose vandens telkiniuose:
- atviroje jūroje;
- įlankose;
- lagūnose;
- žiotyse, kur susimaišo gėlas ir sūrus vanduo.
Sezoniškumas priklauso nuo konkretaus regiono: kai kur tokie žydėjimai dažnesni šiltesniu metų laiku, tačiau iš esmės jie gali prasidėti bet kada, jei susidaro palankios sąlygos.
Kodėl vanduo parausta: pagrindinės priežastys
Kenksmingą dumblių suvešėjimą lemia ne vienas veiksnys. Vis dėlto dažniausiai išskiriami du „pastiprintojai“: maistinių medžiagų perteklius vandenyje ir aukštesnė vandens temperatūra.
Per didelis azoto kiekis
Dumbliams, kaip ir augalams, reikia „maisto“. Viena svarbiausių medžiagų, skatinančių jų augimą, yra azotas. Azoto gamtoje yra natūraliai, tačiau problema kyla tada, kai jo per daug.
Perteklinis azotas į pakrančių vandenis gali patekti dėl žmonių veiklos, ypač per nuotekas ir taršą, susijusią su buitimi bei ūkine veikla. Kai azoto padaugėja, tam tikri mikroorganizmai įgyja idealias sąlygas sparčiai daugintis, ir žydėjimo rizika išauga.
Šylantis vanduo
Šiltesnis vanduo dažnai reiškia greitesnius biologinius procesus. Kai jūros paviršiaus temperatūra kyla, dumblių žydėjimai gali tapti dažnesni, intensyvesni ir ilgiau trunkantys. Pastaraisiais metais fiksuojami itin šilti vandenynų laikotarpiai rodo, kad ši tendencija gali turėti įtakos ir tokių reiškinių paplitimui.
Ar raudonasis potvynis pavojingas žmonėms
Taip, jis gali būti pavojingas. Kenksmingo dumblių žydėjimo metu į vandenį ir orą patenka toksinai, kurie veikia tiek per maistą, tiek per kvėpavimo takus ar tiesioginį kontaktą su vandeniu.
Rizika nervų sistemai ir širdžiai
Didžiausia problema kyla valgant užterštas jūros gėrybes, ypač moliuskus. Jie filtruoja vandenį ir gali sukaupti toksinus. Suvalgęs tokių produktų žmogus gali patirti stiprų apsinuodijimą, o sunkesniais atvejais galimi ir nervų sistemos bei širdies veiklos sutrikimai.
Dirginimas ir kvėpavimo sutrikimai
Esant raudonajam potvyniui, toksinai gali patekti į orą su jūros purslais ir vėju. Tai kai kuriems žmonėms sukelia gerklės ar nosies perštėjimą, ašarojimą, kosulį, dusulį. Jautriausi yra sergantys astma ar kitomis lėtinėmis kvėpavimo ligomis, tačiau nemalonius simptomus gali pajusti ir visiškai sveiki žmonės.
Odos sudirginimas
Kontaktas su užterštu vandeniu kai kuriems žmonėms sukelia bėrimą, niežulį ar gleivinių dirginimą. Dėl to, esant raudonajam potvyniui, paprastai rekomenduojama ne tik nesimaudyti, bet ir vengti ilgo buvimo arčiau kranto, kur toksinai gali pasklisti ore, o smėlyje ar ant kranto išmestuose jūros organizmuose taip pat gali būti dirginančių medžiagų.
Kaip raudonasis potvynis veikia jūrų gyvūniją
Jūros ekosistemoms raudonieji potvyniai gali būti itin žalingi. Tokinai kenkia žuvims, moliuskams ir kitiems organizmams, o kai kuriais atvejais sukelia masinį žuvų kritimą pakrantėse.
Be tiesioginio toksinų poveikio, dumblių suvešėjimas keičia vandens sąlygas: pablogėja šviesos pralaidumas, gali nukentėti povandeninė augalija. Kai mažėja jūrinių žolių plotai, kai kuriems gyvūnams (kurių mityba nuo jų priklauso) tampa sunkiau rasti maisto, jie silpsta ir patiria didesnį stresą.
Toksinai gali paveikti ir kai kuriuos jūrinius paukščius: sutrinka jų koordinacija, jie tampa vangūs, sunkiau juda, o sunkesniais atvejais gali neišgyventi.
Ar galima maudytis, jei pastebėjote raudoną vandenį
Maudytis nerekomenduojama. Jei pakrantėje matote nugaišusių žuvų, jaučiate ore aitrų dirginimą arba vanduo akivaizdžiai pakeitęs spalvą, saugiausia laikytis atokiau nuo vandens. Net jei oficialūs pranešimai dar nepaskelbti, tokie požymiai rodo galimą riziką.
Jei vis dėlto įvyko kontaktas su vandeniu, pravartu kuo greičiau nuplauti odą ir akis švariu gėlu vandeniu.
Kaip planuoti kelionę, jei regione fiksuojamas raudonasis potvynis
Tokie žydėjimai kartais išnyksta per kelias savaites, tačiau kai kuriais atvejais gali tęstis labai ilgai. Todėl kelionės planavimas priklauso nuo to, ko tikitės iš poilsio:
- jei svarbiausia maudynės jūroje ir šviežios jūros gėrybės, verta apsvarstyti kelionės datos ar vietos keitimą;
- jei planuojate veiklas ne prie pat kranto, dažnai įmanoma rasti alternatyvų: baseinas, sportas, ekskursijos, kitos pramogos.
Prieš vykstant naudinga pasidomėti situacija pasirinktoje pakrantėje ir įvertinti, ar poilsis šalia jūros tokiomis sąlygomis atitiks jūsų lūkesčius.
