Užmigti lėktuve – visai įprasta: galva nusvyra, o patogiausia atrama dažnai tampa langas. Visgi toks įprotis gali būti ne toks nekaltas, kaip atrodo. Pagrindinė problema – higiena: lango rėmas, užuolaidėlė ir aplinkiniai paviršiai dažnai būna gerokai „populiaresni“, nei norėtųsi.
Kodėl nereikėtų remti galvos į lėktuvo langą
Langas ir jo rėmas nėra tik stiklas, į kurį atsiremiate. Tai zona, kurią liečia daugybė skirtingų keleivių: rankomis paliečia vaikai, suaugusieji, kartais prispaudžiami daiktai, o valymo kokybė tarp skrydžių ne visada vienoda. Dėl to šalia lango esantys paviršiai gali tapti vieta, kur kaupiasi įvairūs mikroorganizmai.
Mikrobiologų teigimu, daugiausia mikrobų paprastai randama ant vadinamųjų „dažnai liečiamų“ paviršių – ten, kur nuolat dedamos rankos. Lėktuvuose tokių vietų netrūksta, o kai kurios jų tarp skrydžių nuvalomos tik minimaliai.
Kokie mikrobai gali būti prie lango
Prie lango esančiuose paviršiuose gali pasitaikyti bakterijų ir virusų, kurie tam tikrą laiką išlieka ant kietų, neįgeriančių paviršių. Tarp galimų radinių minimi:
- Staphylococcus aureus – bakterija, kuri neretai aptinkama ant žmogaus odos.
- Gripo A ir kiti virusai, galintys išlikti ant paviršių kelias valandas.
- MRSA (meticilinui atsparus auksinis stafilokokas) – atsparesnė bakterijos forma, kuri ant lango rėmo ar užuolaidėlės gali išsilaikyti maždaug savaitę.
Ypač svarbu tai, kad lango rėmas ir užuolaidėlės mechanizmai dažnai yra kieti, neporėti paviršiai. Ant jų patekusios bakterijos lengviau „persikelia“ ant odos vien nuo kontakto.
Ar tikrai galima susirgti vien atsirėmus į langą
Rizika nėra vienoda visiems ir priklauso nuo kelių dalykų: kokio tipo mikrobai pateko ant odos, kiek jų buvo, kokia jūsų imuninės sistemos būklė ir ar nėra odos pažeidimų. Net jei bakterijos atsiduria ant odos, jos dažnai nesukelia infekcijos, kol nepatenka į jautresnes vietas.
Didžiausia problema paprastai atsiranda tada, kai po kontakto su užterštu paviršiumi paliečiate veidą – akis, nosį ar burną. Taip pat minima ir kita kryptis: virškinamojo trakto infekcijos, jei ant rankų lieka virusų (pavyzdžiui, noroviruso) ar su maistu siejamų bakterijų, o vėliau valgoma nepasiplovus rankų.
Kaip dažnai valomi lėktuvų paviršiai
Vieningo tarptautinio reikalavimo, kaip dažnai privaloma dezinfekuoti lėktuvo salono paviršius, paprastai nebūna – tvarką nustato pats vežėjas. Dažniausiai taikomi keli valymo lygiai:
- Greitas valymas tarp skrydžių – trumpas nuvalymas, kai lėktuvas paruošiamas kitam reisui.
- Naktinis valymas – išsamesnis tvarkymas po dienos skrydžių; kartais pasitelkiamos papildomos priemonės, pavyzdžiui, UV šviesa ar elektrostatiniai purkštuvai, kad dezinfekcija pasiektų daugiau vietų.
- Giluminis valymas – retesnis, bet gerokai intensyvesnis, kai tam tikros salono dalys išardomos ir dezinfekuojamos kruopščiai. Toks valymas taip pat atliekamas, jei skrydžio metu įvyksta incidentas, dėl kurio salonas tampa nehigieniškas.
Praktinis rezultatas paprastas: kuo vėliau dieną skrendate, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų vietos zona jau „matė“ daug keleivių ir nebuvo detaliai dezinfekuota.
Kitos vietos lėktuve, kurios dažnai būna nešvarios
Langas – ne vienintelė problema. Tyrimuose, kur buvo imami mėginiai nuo skirtingų salono paviršių, ant dažnai liečiamų vietų aptikta bakterijų, įskaitant E. coli, stafilokokus bei pelėsį. Todėl verta atsargiau elgtis su keliais įpročiais.
Padėkliuko naudojimas jo nenuvalius
Padėkliukai naudojami viskam: maistui, telefonams, knygoms, kartais net vaikų žaislams. Be to, ant jų dažnai patenka maisto likučių – o tai palanki terpė bakterijoms. Jei planuojate valgyti ar dėti daiktus, pravartu padėkliuką prieš tai nuvalyti dezinfekuojančia servetėle, o prieš valgį nusiplauti rankas arba naudoti rankų dezinfekantą.
Vonios kriauklės rankenų lietimas plikomis rankomis
Mažoje erdvėje, kur nuolat keičiasi žmonės, mikroorganizmams sąlygos palankios. Rankenos ir durų rankenos – vienos iš labiausiai liečiamų vietų. Praktinis triukas: naudokite popierinį rankšluostį kaip „barjerą“ paliesdami rankenas, o grįžę į vietą praverstų turėti dezinfekanto.
Daiktų laikymas sėdynės kišenėje
Sėdynės kišenės dažnai tampa visko sandėliuku: ten atsiduria panaudotos servetėlės, įvairūs smulkūs daiktai, o kartais – ir tai, ko ten tikrai neturėtų būti. Kadangi tai audinys, kišenę sunkiau kruopščiai ir greitai išdezinfekuoti. Saugiau knygą, užkandžius ar kitus daiktus laikyti savo rankinėje ar kuprinėje.
Kaip sumažinti riziką skrydžio metu
- Jei norite miegoti, geriau rinkitės kaklo pagalvėlę ar gobtuvą/šaliką kaip barjerą, o ne tiesiogiai remkitės į lango rėmą.
- Prieš valgį visada nusivalykite rankas (plovimas arba dezinfekantas).
- Nuvalykite dažnai liečiamus paviršius savo vietoje: padėkliuką, porankius, diržo sagtį, lango zoną, jei planuojate į ją remtis.
- Stenkitės neliesti veido, ypač kol neturite galimybės nusivalyti rankų.
