Katės dažnai atrodo tarsi „nepalaužiamos“ karštyje: kai lauke tvanku, jos gali ramiai išsitiesti ant terasos plytelių ar šilto betono, net jei netoliese yra pavėsis. Dėl to daugeliui kyla natūralus klausimas: ar katės išvis prakaituoja, ir kaip jos iš tikrųjų atsivėsina per karščius?
- 1.Ar katėms būna karšta?
- 2.Kodėl katės perkaitsta rečiau nei šunys?
- 3.Ar katės prakaituoja?
- 4.Ar kačių prakaitas turi kvapą?
- 5.Ar katės alsuoja išsižiojusios kaip šunys?
- 6.Kaip katės atsivėsina per karščius?
- 7.Kaip atpažinti, kad katei per karšta?
- 8.Ką daryti, jei katei pasireiškė perkaitimo požymiai?
- 9.Kada rizika didžiausia?
Ar katėms būna karšta?
Taip, katėms gali būti per karšta, tačiau jų komforto zona dažnai skiriasi nuo žmonių. Katės paprastai geriau toleruoja šilumą ir neretai pačios renkasi šiltas vietas: saulės ruožą ant grindų, palangę ar įkaitusį paviršių lauke.
Viena priežasčių – šiek tiek aukštesnė normali kūno temperatūra. Katėms ji įprastai siekia apie 37,5–39,2 °C (dažnai nurodoma ~37,5–38,6 °C kaip „vidurkis“), tad tai, kas mums jau atrodo tvanku, katei dar gali būti visai priimtina. Dėl to net ir vėsesnės, kondicionuojamos patalpos kai kurioms katėms atrodo „per šaltos“.
Kodėl katės perkaitsta rečiau nei šunys?
Perkaitimas katėms pasitaiko, tačiau dažniau tai nutinka ne dėl jų pačių pasirinkimų, o dėl situacijų, į kurias jos patenka netyčia arba dėl žmogaus neapdairumo. Pavyzdžiui, kai gyvūnas paliekamas prastai vėdinamoje, įkaitusioje erdvėje arba užsidaro karštame sandėliuke, garaže ar kitoje metalinėje patalpoje.
Skirtingai nei šunys, katės įprastai nepuola aktyviai lakstyti ar žaisti pačiame vidurdienio karštyje. Dauguma jų instinktyviai „dozuoja“ aktyvumą ir, pajutusios, kad kūnas kaista per stipriai, tiesiog persikelia į vėsesnę vietą.
Ar katės prakaituoja?
Katės prakaituoja, bet ne taip, kaip žmonės. Žmogus turi prakaito liaukų beveik visame kūne, o katėms jos koncentruotos nedidelėse, beveik beplaukėse vietose. Dažniausiai minimos sritys:
- pėdučių pagalvėlės,
- lūpų sritis,
- smakras.
Dėl to katės kailis beveik niekada nebus drėgnas nuo prakaito. Visgi kartais galima pastebėti vos matomus drėgnus pėdučių „antspaudus“ ant lygaus paviršiaus, ypač kai katė patiria stresą ar jaudulį.
Ar kačių prakaitas turi kvapą?
Paprastai – ne. Kūno kvapas dažniau siejamas su bakterijų veikla ant odos, o katėms prakaito kiekis labai menkas ir išskiriamas ribotose vietose. Tad „prakaito kvapo“ kaip pas žmones katėms įprastai nebūna.
Ar katės alsuoja išsižiojusios kaip šunys?
Katės gali pradėti alsuoti išsižiojusios, tačiau tai nėra toks įprastas jų „vėsinimosi“ būdas kaip šunims. Dažniau toks alsavimas pasireiškia stresinėse situacijose, pavyzdžiui, kelionėje automobiliu ar patiriant stiprų išgąstį.
Kartais alsavimas gali būti susijęs ir su sveikatos problemomis, pavyzdžiui, kvėpavimo takų dirginimu ar astma. Svarbu stebėti trukmę: jei tai trumpas, epizodinis reiškinys, kuris praeina nurimus ar atvėsus, situacija gali būti laikina. Jei alsavimas tęsiasi ilgai ar kartojasi, tai ženklas pasitarti su veterinarijos gydytoju.
Kaip katės atsivėsina per karščius?
Katės turi paprastą, bet veiksmingą strategiją: jos ilsisi ir keičia kūno padėtį. Karštą dieną jos:
- išsitiesia ant vėsesnių grindų, plytelių ar betono,
- lauke įsitaiso pavėsyje ant vėsesnės žemės,
- guli išsidriekusios, kad kuo didesnis kūno plotas liestų vėsesnį paviršių.
Toks „išsiplėtimas“ padeda efektyviau atiduoti šilumą aplinkai. Taip pat katės prausiasi: seilės, paskirstytos ant kailio, garuodamos prisideda prie švelnaus vėsinimo.
Kaip atpažinti, kad katei per karšta?
Kadangi katės neprakaituoja viso kūno paviršiumi, svarbiausia stebėti elgesį ir kūno signalus. Galimi požymiai, kad katei per šilta:
- katė aktyviai ieško šalto paviršiaus ir stengiasi maksimaliai išsitiesti,
- ausys tampa ryškiai rausvos ir šiltos liečiant,
- vangumas, silpnumas, mažesnis aktyvumas,
- dažnas kvėpavimas, nerimastingumas,
- vėmimas ar viduriavimas,
- koordinacijos sutrikimai, apatija.
Sunkesniais atvejais perkaitimas gali pereiti į šilumos smūgį – tai skubi būklė, nes gali greitai vystytis dehidratacija ir būti pažeidžiami vidaus organai bei nervų sistema.
Ką daryti, jei katei pasireiškė perkaitimo požymiai?
Jei įtariate šilumos išsekimą ar šilumos smūgį, svarbu nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į veterinarijos kliniką telefonu – apibūdinkite požymius ir paklauskite, kokių veiksmų imtis dabar pat. Kai kuriais atvejais gali prireikti gydymo klinikoje, kad kūno temperatūra būtų saugiai sumažinta ir būtų stebima organų veikla.
Lengvesniais atvejais, veterinarui pritarus, gali padėti paprasti žingsniai: perkelkite katę į vėsią, ramią patalpą, pasiūlykite šviežio vandens. Jei rekomenduojama, galima švelniai vėsinti naudojant vėsius (ne ledinius) kompresus ar šaltus paketus per rankšluostį, kad gyvūnas nepatirtų papildomo streso. Svarbu nebandyti staigiai „atšaldyti“ katės, pvz., pilant daug vandens, jei tai ją gąsdina ar kelia paniką.
Kada rizika didžiausia?
Rimti atvejai dažniausiai siejami su uždaromis, greitai įkaistančiomis erdvėmis: automobiliais be vėdinimo, palėpėmis, garažais ar sandėliukais, kuriuose katė netyčia įstringa kelioms valandoms. Įprastomis sąlygomis dauguma kačių karštį ištveria neblogai, jei tik turi prieigą prie pavėsio, vandens ir galimybę pasitraukti į vėsesnę vietą.
