Šuo nuolat kasosi, todėl pirmas įtarimas dažnai būna blusos. Tačiau niežulį gali sukelti daug skirtingų priežasčių, o neteisingai parinktos priemonės kartais tik pablogina odos būklę. Kad augintiniui tikrai padėtumėte, svarbu atpažinti galimus scenarijus – nuo alergijų iki parazitų ar net hormoninių pokyčių.
- 1.Kas dažniausiai sukelia šuns odos niežulį
- 1.1Sezoninės alergijos
- 1.2Maisto alergijos
- 1.3Alerginė reakcija po vakcinacijos
- 1.4Išoriniai parazitai: ne tik blusos
- 1.5Per agresyvios priemonės nuo blusų
- 1.6Maudymo klaidos ir netinkamas šampūnas
- 1.7Nauja guolio medžiaga ar patalynė
- 1.8Hormoniniai sutrikimai ir vidaus ligos
- 1.9Paveldimumas ir polinkis į odos problemas
- 2.Kada verta kreiptis į veterinarą
Kas dažniausiai sukelia šuns odos niežulį
Niežėjimas nėra atskira liga – tai simptomas. Vieniems šunims jis pasireiškia lengvu kasymusi, kiti intensyviai graužia odą, laižo letenas ar kasosi iki šašų. Žemiau – dažniausi veiksniai, dėl kurių šunys pradeda intensyviai kasytis.
Sezoninės alergijos
Šunys, kaip ir žmonės, gali reaguoti į žiedadulkes, žolę, pelėsius ar kitus aplinkos alergenus. Tokiu atveju niežulį dažnai lydi pleiskanojimas, smulkūs bėrimai, spuogelius primenantys mazgeliai, o kartais ir odos infekcijos.
Kasdienėje priežiūroje ypač padeda paprasta prevencija: jei dirgiklis greičiausiai „atsinešamas“ iš lauko, po pasivaikščiojimų šiltu drėgnu audiniu nuvalykite šuns letenas, kojas ir pilvo sritį. Svarbu nepermirkyti letenų vandenyje – tai gali sudaryti palankesnes sąlygas dirgikliams prasiskverbti giliau į odą.
Lengvesniais atvejais veterinaras gali rekomenduoti antihistamininius vaistus, tačiau dozės patiems spėlioti nereikėtų. Esant ryškesnėms alergijoms, dažnai prireikia specifinių receptinių sprendimų, kuriuos parenka veterinarijos gydytojas.
Maisto alergijos
Niežėjimas kartais prasideda pakeitus pašarą, tačiau svarbu žinoti, kad jautrumas gali išsivystyti ir nekeičiant mitybos. Maisto alergijoms neretai būdingas kasymasis aplink ausis ir užpakalinę kūno dalį.
Vienas dažnų žingsnių – pereiti prie raciono su „nauju“ baltymų šaltiniu, kurio šuo anksčiau nebuvo ragavęs (pavyzdžiui, antis ar elniena). Idėja paprasta: jei imuninė sistema nėra „susipažinusi“ su konkrečiu baltymu, reakcija gali sumažėti. Vėliau veterinaras gali pasiūlyti tęsti naują racioną arba rinktis hipoalerginį pašarą.
Alerginė reakcija po vakcinacijos
Skiepai yra svarbi apsauga nuo ligų, tačiau retais atvejais po jų pasitaiko alerginė reakcija. Be stipraus kasymosi, gali atsirasti patinimas snukio ar kaklo srityje, dilgėlinė, o kartais ir kvėpavimo apsunkimas.
Tokiose situacijose gydymą parenka veterinaras – dažnai taikomi antihistamininiai vaistai ir kitos priešalerginės priemonės. Jei reakcija intensyvi, būtina kuo greičiau kreiptis pagalbos, nes kvėpavimo sutrikimai gali būti pavojingi.
Išoriniai parazitai: ne tik blusos
Blusos – tik viena iš priežasčių. Niežulį taip pat gali sukelti erkės, susijusios su niežais ar kitais odos pažeidimais. Tokiais atvejais šuo ne tik kasosi, bet ir intensyviai kandžioja ar graužia odą, atsiranda praplikimų, paraudimų, šašų.
Gera žinia ta, kad nustačius tikslią priežastį, būklė dažnai pagerėja gana greitai. Diagnozė paprastai nustatoma apžiūros metu ir, jei reikalinga, papildomais tyrimais, o gydymas priklauso nuo konkretaus parazito ir šuns sveikatos būklės.
Per agresyvios priemonės nuo blusų
Kartais šeimininkai stengiasi „sustiprinti“ apsaugą ir pasirenka šampūnus ar miltelius nuo blusų. Vis dėlto tokios priemonės gali stipriai sausinti odą, o sausumas pats savaime provokuoja niežulį.
Dar viena problema – rinkodariniai užrašai ant pakuotės gali skambėti įtikinamai, bet realiai netinkama priemonė gali sudirginti odą beveik taip pat, kaip ir pati pradinė bėda. Prieš perkant verta pasitarti su veterinaru.
Maudymo klaidos ir netinkamas šampūnas
Žmonėms skirti šampūnai ar stipriai kvapnūs produktai dažnai nuplauna natūralius šuns odos riebalus. Dėl to kailis praranda apsauginį sluoksnį, tampa šiurkštesnis, o oda – sausesnė ir labiau linkusi niežėti.
Jei šuo turi jautrią odą, rizika dar didesnė. Dažnai problema išsisprendžia vien pakeitus maudymo įpročius ir pasirenkant šunims pritaikytą, švelnios sudėties, bekvapį drėkinantį šampūną.
Nauja guolio medžiaga ar patalynė
Jei niežulys prasidėjo netrukus po naujo guolio ar antklodės įsigijimo, šuo gali būti jautrus dažams ar gamybos metu naudotoms medžiagoms. Net jei anksčiau alergijų nebuvo, naujus tekstilės gaminius verta išskalbti prieš naudojimą.
Skalbimui geriausiai tinka hipoalerginis skalbiklis be kvapiklių ir dažiklių. Taip pat pravartu reguliariai plauti šuns patalynę tuo pačiu švelniu produktu, kad dirgikliai nesikauptų.
Hormoniniai sutrikimai ir vidaus ligos
Kai kurios būklės – pavyzdžiui, hipotirozė, Kušingo liga ar tam tikri kepenų sutrikimai – gali silpninti odos barjerą, keisti kailio kokybę ir paveikti imuninės sistemos reakcijas. Tuomet šuo ne tik kasosi, bet gali pradėti labiau šertis, kailis tampa prastesnės būklės.
Nereikėtų iškart daryti išvados, kad kaltos hormonų problemos – dažniau vis dėlto pasitaiko alergijos ar parazitai. Tačiau jei atmetus dažnesnes priežastis situacija nesikeičia, veterinaras gali rekomenduoti išsamesnį ištyrimą: apžiūrą, ligos istorijos įvertinimą ir laboratorinius tyrimus.
Paveldimumas ir polinkis į odos problemas
Kai kurios veislės yra labiau linkusios į odos jautrumą ir alergijas, tačiau niežulys gali pasireikšti bet kuriam šuniui – ir mišrūnui, ir grynaveisliui.
Taip pat vis dažniau kalbama apie žarnyno mikrobiotos reikšmę: ilgainiui ją gali paveikti perdirbtas maistas ar antibiotikų vartojimas, o tai kai kuriems gyvūnams siejama su aktyvesne imunine reakcija ir didesniu polinkiu į alergijas.
Kada verta kreiptis į veterinarą
Jei šuo kasosi taip stipriai, kad atsiranda žaizdelių, šašų, plikų plotų, matomas odos paraudimas, patinimas ar kvėpavimo apsunkimas, delsti nereikėtų. Kuo greičiau nustatoma tikroji niežėjimo priežastis, tuo lengviau sustabdyti ratą: kasymasis – odos pažeidimai – infekcija – dar didesnis niežulys.










