Daugelis kačių vandens vengia instinktyviai – vos išgirdus bėgantį čiaupą ar pripildomą vonią jos sprunka šalin. Visgi tai ne visada logiška: stambesnės katinių giminės rūšys neretai brenda į vandenį, o namų katė gali entuziastingai „medžioti“ lašus iš krano, bet kategoriškai atsisakyti maudynių. Nors vieno galutinio atsakymo nėra, yra kelios labai tikėtinos priežastys, paaiškinančios tokį elgesį.
Kas lemia kačių nemėgimą vandeniui
Šlapias kailis tampa sunkus, šaltas ir nemalonus
Kai katė sušlampa, jos kailis praranda „pūrumą“: plaukai sukrenta, kailis pasunkėja, greičiau atšąla kūnas. Be to, katėms kailis gali džiūti ilgai, o tai reiškia užsitęsusį diskomfortą. Dar vienas svarbus momentas – judėjimas. Katės yra lengvos, greitos ir itin koordinuotos, tačiau vandenyje joms dažnai atrodo, kad jos tampa lėtesnės ir prasčiau kontroliuoja situaciją. Viena nemaloni patirtis (pavyzdžiui, netikėtas kritimas į vonią ar sušlapimas lauke) kai kurioms katėms gali suformuoti ilgalaikę asociaciją, kad vanduo = bloga patirtis.
Jų protėviai prisitaikė prie sausesnės aplinkos
Daugelio naminių kačių protėviai kilę iš laukinių kačių, gyvenusių sausuose, artimuosiuose regionuose primenančiuose kraštovaizdžiuose, kur didelių vandens telkinių buvo mažiau. Todėl natūraliai nebuvo poreikio dažnai bristi į vandenį. Vietoj to tokiose vietovėse buvo įprasta ilsėtis šilumoje – dėl to ir šiandien daug kačių mielai renkasi saulėtą palangę, o ne drėgną vonią.
Vandens telkiniai katei gali atrodyti kaip nepažįstamas „pavojingas plotas“
Katės paprastai nemėgsta staigių pokyčių ir naujų situacijų, ypač jeigu jos atrodo nekontroliuojamos. Dubenėlis – pažįstamas ir aiškus, bet vonia ar baseinas katei gali atrodyti kaip didelė, slidi ir gili erdvė, kurioje neaišku, kas laukia toliau. Vandens baimė gali sustiprėti ir tuomet, jei vanduo anksčiau buvo naudojamas kaip atgrasymo priemonė (pavyzdžiui, purškiant, kad katė neliptų ant tam tikrų paviršių).
Katės evoliuciškai neprivalėjo daug gerti iš atvirų vandens šaltinių
Gamtoje katės didelę dalį reikalingo skysčių kiekio gaudavo su maistu. Todėl jos ne visada turi stiprų „vidinį poreikį“ ieškoti ir gerti vandenį iš atvirų telkinių, nebent trūksta skysčių. Namų aplinkoje situacija pasikeičia: kai katė šeriama sausesniu pašaru, dalį skysčių ji turi kompensuoti gerdama. Dėl to kasdienėje mityboje dažnai verta pagalvoti apie papildomą drėgmę (pavyzdžiui, drėgnesnį ėdalą), ypač jeigu katė geria mažai.
Kodėl katė vengia vonios, bet žaidžia su bėgančiu čiaupu
Katėms bėgantis vanduo dažnai atrodo įdomesnis nei stovintis. Jas traukia judesys, garsas ir šviesos atspindžiai – tai primena grobio elgesį ir įjungia „medžioklės režimą“. Taip pat manoma, kad bėgantis vanduo gali atrodyti švaresnis ir saugesnis nei stovintis, kuris gamtoje neretai būna užterštas.
Ar visos katės nemėgsta vandens
Nors dauguma kačių nėra „vandens gerbėjos“, tai nėra absoliuti taisyklė. Tolerancija vandeniui labai priklauso nuo konkretaus gyvūno charakterio, patirčių ir net veislės.
Yra veislių, kurios neretai būna draugiškesnės vandeniui ir net mėgsta taškytis ar plaukioti. Prie tokių dažniau priskiriamos:
- Abisinijos katės
- Turkų vanai
- Meino meškėnai
- Norvegų miškinės katės
- Bengalijos katės
- Amerikiečių trumpaplaukės
Viena iš priežasčių – kai kurių veislių kailio struktūra gali būti atsparesnė vandeniui, todėl sušlapimas joms sukelia mažiau diskomforto. O ar katės apskritai moka plaukti? Taip – dauguma fiziškai gali plaukti, tik ne visos nori.
Kaip švelniai pratinti katę prie vandens
Pradėkite anksti, jei tai kačiukas
Kačiukai lengviausiai pripranta prie naujų patirčių ankstyvame amžiuje (maždaug nuo 3 iki 16 savaičių). Tai geras metas sukurti teigiamas asociacijas: vanduo siejamas su skanėstu, žaislu ir ramybe, o ne su prievarta.
Naudokite žaislus ir mažus žingsnius
Galite įdėti žaislą į dubenį su nedideliu kiekiu vandens ir pažiūrėti, kaip katė reaguoja. Jei ji domisi – leiskite tyrinėti savo tempu. Jei katė akivaizdžiai įsitempia ar panikuoja, neverta spausti: prievarta dažniausiai tik sustiprina vengimą.
Suaugusią katę taip pat galima priprinti, tik reikės daugiau laiko
Vyresnėms katėms dažnai reikia lėtesnio tempo: trumpesnių bandymų, daugiau kartojimų ir labai nuoseklios rutinos. Kantrybė ypač praverčia, jei katė dėl antsvorio, sąnarių problemų ar ligos nebegali normaliai išsilaižyti tam tikrų vietų ir jai prireikia jūsų pagalbos palaikant švarą.
Ne visoms katėms maudynės dažnai reikalingos
Katės didelę dienos dalį skiria kailio priežiūrai, todėl daugeliu atvejų dažnos maudynės nebūtinos. Tačiau situacijos, kai maudymas gali būti naudingas, pasitaiko – svarbiausia, kad procesas būtų ramus, trumpas ir kiek įmanoma mažiau stresuojantis.









