Namuose dažniausiai lengva atpažinti, kas gali sukelti gaisrą: pūkai džiovyklėje, perkrauti ilgintuvai ar žvakės šalia užuolaidų. Tačiau kai kurios rizikos lieka nepastebimos – pavyzdžiui, laidų gedimai sienose. Yra ir dar viena grėsmė, apie kurią daugelis net nesusimąsto: gaisras, susijęs su vandens šildytuvu.
Nors vandens šildytuvas dažnai atrodo kaip ramiai savo darbą atliekantis prietaisas, tam tikromis sąlygomis jis gali tapti užsidegimo šaltiniu ar net sprogimo priežastimi. Toliau – svarbiausi mechanizmai, kaip tai nutinka, kuo skiriasi rizika pagal šildytuvo tipą ir kaip sumažinti pavojų patalpoje, kur jis stovi.
Kaip vandens šildytuvas gali sukelti gaisrą
Dažniausiai incidentai kyla dėl trijų krypčių: netvarkos ir daiktų laikymo šalia prietaiso, dujų nuotėkių arba vidinių šildytuvo gedimų. Supratus šiuos scenarijus, daug lengviau iš anksto suvaldyti riziką.
Daiktai, laikomi per arti
Dujiniai vandens šildytuvai turi degiklį ir bandomąją liepsnelę. Kai prietaisas įsijungia, liepsna suveikia staigiai, todėl šalia esantys degūs daiktai gali užsiliepsnoti panašiai kaip nuo atviros lemputės ar kito karšto paviršiaus.
Senesni modeliai neretai turi lengvai nuimamą degimo kameros dangtelį. Jei jis paliekamas atidarytas arba įrenginys veikia netinkamai, gali įvykti vadinamasis liepsnos „išsiveržimas“ – ugnis nebepasilieka kameroje ir „išeina“ į išorę. Jei ant dujinio šildytuvo priekinės dalies matote aprūkinimo ar svilimo žymes, tai ženklas, kad reikalinga skubi patikra ir remontas.
Dujų nuotėkis
Nuotėkiai – viena pavojingiausių nematomų rizikų namuose, nes išsiliejusios dujos gali kauptis ir sukelti sprogimą. Jei dujų linija pažeista, netinkamai sumontuota arba dėl amžiaus atsirado nesandarumas, dujos gali patekti į patalpas. Kadangi vandens šildytuvai dažnai įrengiami sandėliuke, spintoje ar rūsyje, nuotėkis gali ilgai likti nepastebėtas.
Priešgaisrinės statistikos apžvalgos rodo, kad gaisruose, kuriuos sukelia užsidegusios gamtinės dujos, nemaža dalis žūčių siejama su šildymo įranga (į ją patenka ir vandens šildytuvai). Kitas dažnas užsidegimo šaltinis – maisto gaminimas, nors jis dažniau lemia pačius užsidegimus, bet ne visada tiek daug mirtinų pasekmių kaip šildymo įranga.
Vidiniai gedimai ir slėgis
Vandens šildytuvas primena talpą, kurioje kaitinamas vanduo. Kai vanduo šyla, jis plečiasi ir kelia slėgį. Tam, kad slėgis nepasiektų pavojingo lygio, šildytuve yra temperatūros ir slėgio išleidimo vožtuvas (dažnai vadinamas TPR). Kai kuriose sistemose papildomai būna ir išsiplėtimo indas, skirtas „sugerti“ perteklinį, įkaitusį vandenį.
Jeigu TPR vožtuvas neveikia arba slėgis dėl gedimo toliau kyla, bakas teoriškai gali sprogti. Toks įvykis gali sukelti ir gaisrą, ir rimtą mechaninę žalą.
Kiek gaisrų siejama su vandens šildytuvais
Pagal priešgaisrinių analizų duomenis, 2016–2020 m. laikotarpiu vandens šildytuvai vidutiniškai buvo siejami maždaug su 3 160 gaisrų per metus. Tai sudaro apie 7% visų namų šildymo įrangos gaisrų (į šią grupę paprastai priskiriami katilai, krosnys, boileriai ir vandens šildytuvai).
Tokių gaisrų materialinė žala kasmet vertinama dešimtimis milijonų, o vidutinis žūčių skaičius – apie kelias dešimtis per metus. Vis dėlto didžiausia dalis namų šildymo gaisrų ir dauguma mirčių šioje kategorijoje dažniau siejami su nešiojamais šildytuvais, o ne su vandens šildytuvais.
Ar skiriasi rizika pagal vandens šildytuvo tipą
Rizika egzistuoja su bet kuriuo šildytuvu, tačiau dujiniai, propano ar skystojo kuro (alyviniai) modeliai paprastai laikomi pavojingesniais už elektrinius dėl degumo ir sprogimo tikimybės. Dujiniuose įrenginiuose yra liepsna (degiklis ir bandomoji liepsnelė), todėl bet koks nuotėkis, dulkės degiklio zonoje ar vidinis gedimas gali tapti užsidegimo pradžia.
Elektriniai vandens šildytuvai nedirba su dujų tiekimu ir neturi liepsnos – kaitinimo elementai yra bako viduje. Vis dėlto čia galimi elektros rizikos scenarijai: prasti kontaktai, netvarkingas pajungimas, problemos termostato ar avarinio ribotuvo grandinėje. Dalis jungčių būna izoliuotos ir paslėptos po dangteliais, todėl svarbu jų nenuiminėti ir palikti viską uždaryta taip, kaip numatyta gamintojo.
Ką svarbu nelaikyti šalia vandens šildytuvo
Sandėliukai ir mažos patalpos, kur stovi vandens šildytuvas, dažnai virsta „laikina“ daiktų saugykla. Būtent taip atsiranda pavojus: degios medžiagos atsiduria per arti šilumos šaltinio ar liepsnos.
Saugumo praktikoje rekomenduojama palikti aplink vandens šildytuvą laisvą zoną: mažiausiai apie 30 colių (apie 76 cm) nuo prietaiso, o dar saugiau – maždaug 3 pėdas (apie 91 cm) erdvės. Tai taikoma ir sienoms, ir daiktams, ir tam, kas laikoma ant viršaus.
- Dažai, lakai, tirpikliai ir kiti lengvai garuojantys chemikalai
- Benzinas, alyvos, aerozoliniai purškikliai
- Kartonas, popierius, tekstilė, šluostės, rankšluosčiai
- Valymo priemonės, kurios yra degios arba skleidžia degius garus
- Malkos, pjuvenos, įvairios degios atliekos
- Bet kokie daiktai, kurie gali uždengti angas, vamzdžius ar vožtuvus
Kaip padaryti vandens šildytuvo zoną saugesnę
Didžiausias saugumo pagrindas – tinkamas įrengimas ir montavimas pagal galiojančius vietinius reikalavimus. Praktikoje tai reiškia, kad įrangą verta patikėti kvalifikuotam specialistui, kuris įvertins prietaiso tipą, ventiliaciją, pajungimus ir vietą (sandėliuke, garaže ar rūsyje).
Palaikykite švarą ir tvarką
Netvarka aplink prietaisą – viena dažniausių problemų. Jei šildytuvas yra spintoje ar atskiroje nišoje, verta nelaikyti jos „sandėliavimo vieta“. Periodiškai išsiurbkite dulkes, pašalinkite pūkus, gyvūnų plaukus ir viską, kas prilimpa prie kampų – tokios smulkios šiukšlės gali patekti ten, kur jų neturėtų būti.
Neblokuokite vožtuvų, išleidimo vamzdžių ir ištraukimo
Šildytuvo dalys atlieka konkrečias funkcijas, todėl svarbu jų neuždengti. Ant dujinio šildytuvo paliktas audinys ar kitas daiktas gali trukdyti ištraukai ir sudaryti sąlygas dujoms kauptis. TPR vožtuvas ir jo išleidimo vamzdis turi turėti laisvą kelią, kad avarijos atveju slėgis galėtų būti saugiai sumažintas. Taip pat svarbu, kad išleidimas būtų nukreiptas taip, jog nekiltų nešvaraus vandens grįžimo į švaraus vandens sistemą rizika.
Laiku atlikite priežiūrą
Priežiūros dažnumas priklauso nuo modelio, vandens kokybės ir naudojimo intensyvumo. Dažniausiai kalbama apie nuosėdų išleidimą (bakelio praplovimą) ir slėgio–temperatūros vožtuvo patikrą. Kai kuriuos darbus galima atlikti patiems, jei turite patirties ir laikotės gamintojo nurodymų, tačiau periodinė profesionali apžiūra dažnai padeda anksčiau pastebėti problemas ir sumažinti didesnių incidentų tikimybę.
