Valgyti omarą gali atrodyti kaip rimtas iššūkis, ypač jei prieš save matai visą garuose virtą vėžiagyvį su kevalais, žnyplėmis ir kojomis. Tačiau iš tikrųjų viskas paprasčiau, nei atrodo: tereikia žinoti, nuo ko pradėti, ką verta suvalgyti, o ką geriau palikti lėkštėje. Šis gidas padės tai padaryti tvarkingai (nors šiek tiek netvarkos – visiškai normalu).
Kaip pasiruošti omarui: pasirinkimas ir kepimas
Skani vakarienė prasideda dar prieš virtuvę: rinkis šviežią omarą iš patikimos, tvariai dirbančios žuvies ar jūros gėrybių prekyvietės. Tuomet pereik prie gaminimo – dažniausiai pasirenkamas virimas pasūdytame vandenyje arba garinimas. Abu būdai tinka, jei neperkrauni skonio: omaras labiausiai atsiskleidžia su paprastais priedais, pavyzdžiui, lydytu sviestu.
Kokie įrankiai praverčia valgant omarą
Teoriškai omarą galima įveikti ir vien rankomis, bet keli įrankiai procesą smarkiai palengvina.
- vėžiagyvių žnyplės (kevalui suskaldyti)
- plonas omaro krapštukas arba šakutė (mėsai ištraukti)
- jūros gėrybių žirklės (patogu kirpti uodegą ir smulkias dalis)
- servetėlės ir prijuostė (nes tai dažnai būna „skanus, bet netvarkingas“ valgis)
Kaip valgyti omarą žingsnis po žingsnio
Pradėk nuo uodegos
Uodega dažnai laikoma mėsingiausia ir švelniausia dalimi, todėl daugelis pradeda būtent nuo jos. Viena ranka laikyk kūną, kita – uodegą, ir švelniai pasuk į priešingas puses, kad atsiskirtų. Tuomet kevalą aplink uodegą gali atlupti arba perkirpti žirklėmis, o mėsą ištraukti šakute ar krapštuku – dažnai ji išsiima beveik vienu gabalu.
Prieš valgydamas pašalink „gyslelę“ (virškinamąjį traktą), kuri eina per uodegos mėsą.
Atjunk žnyples ir atskirk sąnarius
Žnyplės paprastai nusiima rankomis. Patogu pradėti nuo siauresnės dalies: ją šiek tiek pajudink, atskirk ir iškrapštyk ten esančią mėsą. Tada pereik prie didžiosios žnyplės – ją geriausia lengvai suskaldyti vėžiagyvių žnyplėmis, kad kevalas atsidarytų, bet mėsa neliktų pilna smulkių kevalo gabalėlių.
Nepamiršk mažų „sąnariukų“ ties žnyplėmis: ten gali slėptis minkšti, labai skanūs kąsneliai, kuriuos patogu išimti krapštuku.
Neignoruok kojų
Nors kojos atrodo plonos, jose neretai būna nemažai mėsos – ypač jei omaras didesnis. Koją nulaužk ties korpusu, tuomet mėsą gali „išspausti“ iš vidaus (pavyzdžiui, perbraukdamas kočėlu ar švariu buteliu ant pjaustymo lentelės). Kitas paprastas būdas – pamirkyti kojas lydytame svieste ir mėsą ištraukti įsiurbiant (tai įprasta praktika valgant vėžiagyvius).
Jei nori, imkis korpuso
Korpuso viduje taip pat gali būti valgomų dalių. Viena iš jų – tomalėja: išvirusi ji būna šviesiai žalsva, kreminė ir sūroka. Ne visiems patinka jos tekstūra, be to, kai kurie žmonės ją renkasi valgyti saikingai.
Yra ir tai, ko valgyti nereikėtų. Netoli akių esantis skrandžio maišelis nėra skirtas vartojimui, taip pat nevalgomi plunksniški žiaunų audiniai, kuriuos pamatysi nuėmęs kevalą. Jei nesinori gilintis, korpusą galima praleisti – daugiausia mėsingų ir paprastai „aiškių“ dalių yra uodegoje, žnyplėse ir kojose.
Kaip patiekti omarą, kad būtų skanu
Klasika – lydytas sviestas. Jei lydai sviestą, verta patiekti jį tokį, koks yra, nes nuosėdos dugne suteikia papildomo sūrumo ir skonio. Norint lengvesnio, gaivesnio pojūčio, tinka citrina – ji „prapjauna“ sviesto riebumą.
Jei norisi sočiau, omaras puikiai dera su kitomis jūros gėrybėmis ir paprastais, vasariškais priedais: midijomis, krabais, šukutėmis, bulvėmis ar kukurūzų burbuole.
Dažniausi klausimai: ką verta žinoti apie omaro dalis
Kas yra žalia masė omaro viduje?
Tai tomalėja – organais sudaryta dalis, kurią kai kas laiko delikatesu. Vis dėlto dalis žmonių ją renkasi valgyti atsargiai arba visai praleisti, todėl sprendimas lieka tavo nuožiūrai.
Ko omare geriau nevalgyti?
Nevalgomas skrandžio maišelis (jis yra arčiau galvos, netoli akių) ir pats kevalas. Taip pat paprastai nevalgomi žiaunų audiniai.
Kodėl ant uodegos kartais matosi raudoni grūdeliai?
Jei tai patelė, gali pasitaikyti ikrų. Išvirus jie tampa ryškiai raudoni, yra valgomi, nors dažnai nelaikomi itin ryškaus skonio. Jei ikrai dar tamsūs, tai gali reikšti, kad omaras nepakankamai išviręs ir jam reikia daugiau laiko.
Kaip atpažinti, ar omaras nebetinkamas?
Dažniausiai ieškoma kelių požymių: kevalas turėtų būti tvirtas, ne gleivėtas ir ne minkštas, o mėsa – standi. Kvapas turėtų būti gaivus, ne aitriai „žuvinis“.
Kiek jėgos naudoti skaldant kevalą?
Mažiau yra daugiau: skaldyk tik tiek, kad kevalas atsivertų. Per didelė jėga gali susmulkinti kevalą ir įspausti mažų gabalėlių į mėsą.
Ar būtina naudoti peilį ir šakutę?
Paprastai – ne. Dažniausiai omaras valgomas rankomis, padedant mažai šakutei ar krapštukui. Tai vienas tų patiekalų, kur „tvarkinga“ vakarienė ne visada įmanoma, todėl servetėlės ir prijuostė tikrai pravers.
