Dalis žmonių atsisako glitimo, nors jiems nėra nustatyta celiakija. Vis dėlto kai kurie pastebi, kad be glitimo jaučiasi geriau, o virškinimas tampa ramesnis. Ką tai gali reikšti ir kaip suprasti, ar glitimas iš tiesų jums netinka?
- 1.Kas yra glitimas ir kodėl jis kai kuriems kelia problemų
- 2.Kuo skiriasi celiakija nuo jautrumo glitimui
- 3.Požymiai, kurie gali rodyti jautrumą glitimui
- 3.1Pilvo pūtimas
- 3.2Pilvo skausmas ar spazmai
- 3.3„Smegenų rūkas“
- 3.4Nuovargis
- 3.5Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas
- 3.6Galvos skausmai ir migrenos
- 3.7Nepageidaujamas svorio kritimas
- 3.8Prislėgta nuotaika ar nerimas
- 3.9Dilgčiojimas, tirpimas rankose ar kojose
- 3.10Sąnarių skausmas
- 3.11Sausa oda ir bėrimai
- 3.12Vaisingumo sunkumai
- 4.Ką daryti, jei įtariate, kad glitimas jums kenkia
Kas yra glitimas ir kodėl jis kai kuriems kelia problemų
Glitimas – tai baltymų grupė, randama kviečiuose, rugiuose ir miežiuose. Sergant celiakija šis baltymas sukelia autoimuninę reakciją: valgant glitimo turinčius produktus ilgainiui pažeidžiama plonoji žarna ir sutrinka maistinių medžiagų pasisavinimas.
Tačiau yra ir kita būklė – neceliakinis jautrumas glitimui (kartais vadinamas neceliakiniu glitimo netoleravimu). Tokiu atveju plonosios žarnos pažeidimas paprastai nebūna toks kaip sergant celiakija, bet simptomai gali būti panašūs. Įvairių tyrimų duomenimis, šis jautrumas gali pasireikšti nuo maždaug 0,5 iki 13 procentų žmonių.
Kuo skiriasi celiakija nuo jautrumo glitimui
Celiakija dažniausiai nustatoma medicininiais tyrimais: taikomi kraujo tyrimai ir endoskopinis ištyrimas, leidžiantis įvertinti plonosios žarnos uždegimo požymius. Svarbu žinoti, kad pradėjus laikytis beglutenės dietos dar prieš ištyrimą, celiakiją nustatyti gali būti sunkiau.
Neceliakiniam jautrumui glitimui šiuo metu nėra plačiai taikomo patvirtinančio testo, todėl diagnozė dažniausiai nustatoma atmetimo principu. Praktikoje tai reiškia: pirmiausia gydytojas įvertina, ar simptomų nesukelia celiakija, dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) ar kitos virškinamojo trakto ligos. Jei rimtesnės priežastys nepasitvirtina, gali būti siūloma kurį laiką visiškai atsisakyti glitimo ir stebėti savijautą.
Požymiai, kurie gali rodyti jautrumą glitimui
Pilvo pūtimas
Viena dažniausių užuominų – nuolat pasikartojantis pilvo pūtimas ir tempimo jausmas. Jis gali atsirasti valgant įvairų maistą (įskaitant ankštinius, kai kurias daržoves ar dėl hormoninių svyravimų), tačiau jei pūtimas ryškėja būtent po glitimo turinčių patiekalų, verta tai aptarti su gydytoju.
Pilvo skausmas ar spazmai
Tyrimuose dalis žmonių, jautrių glitimui, nurodo pilvo skausmą po jo vartojimo. Praktinis būdas išsiaiškinti ryšį – kelių savaičių maisto dienoraštis: užsirašykite, ką valgėte, ir kokie simptomai atsirado (skausmas, spazmai, pilvo pūtimas ar kiti pojūčiai). Taip lengviau pamatyti pasikartojančius dėsningumus.
„Smegenų rūkas“
Jautrumas glitimui gali pasireikšti ne vien žarnyno simptomais. Kai kurie žmonės apibūdina būseną kaip „smegenų rūką“: sunkiau susikaupti, lėčiau mąstosi, stringa žodžiai, suprastėja atmintis. Yra duomenų, kad jautriems asmenims kognityviniai sunkumai gali mažėti laikantis beglutenės mitybos.
Nuovargis
Jei miegate pakankamai, bet iš ryto vis tiek jaučiatės išsekę, viena iš galimų priežasčių gali būti jautrumas glitimui. Sergant celiakija nuovargį dažnai paaiškina prastesnis maistinių medžiagų pasisavinimas, tačiau ir neceliakinio jautrumo atveju žmonės neretai skundžiasi energijos stoka ir sunkumu „ištempti“ dieną.
Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas
Ryškesni tuštinimosi pokyčiai – dar vienas dažnas motyvas, dėl kurio žmonės pradeda įtarti glitimo netoleravimą. Tyrimuose dalis jautrių glitimui žmonių dažniau patiria viduriavimą, o dalis – vidurių užkietėjimą. Kadangi šie simptomai būdingi ir kitoms virškinimo problemoms, svarbu vertinti visą vaizdą, o ne vieną požymį.
Galvos skausmai ir migrenos
Apžvalginiai tyrimai rodo, kad celiakija ir jautrumas glitimui gali būti susiję su didesniu migrenos tikimybe. Migrenai būdingas pulsuojantis, dažnai vienoje galvos pusėje juntamas skausmas, neretai lydimas pykinimo, jautrumo šviesai ar garsui, o kartais ir ryškaus darbingumo sumažėjimo.
Nepageidaujamas svorio kritimas
Sergant celiakija svoris gali kristi dėl sutrikusio maistinių medžiagų įsisavinimo. Neceliakinio jautrumo glitimui atveju tai nėra tipinis mechanizmas, tačiau kai kurie žmonės vis tiek pastebi mažėjantį svorį. Kartais tai nutinka todėl, kad dėl baimės patirti skausmą ar diskomfortą ribojamas maistas ir bendras kalorijų kiekis.
Prislėgta nuotaika ar nerimas
Nuotaikos svyravimai turi daug priežasčių, tačiau yra tyrimų, kuriuose glitimui jautrūs žmonės po glitimo vartojimo dažniau nurodė suprastėjusią nuotaiką ar daugiau depresinių simptomų. Jei prislėgta savijauta užsitęsia, verta vertinti ir mitybą, ir kitus veiksnius.
Dilgčiojimas, tirpimas rankose ar kojose
Kai kuriems žmonėms pasireiškia dilgčiojimas, tirpimas ar skausmas galūnėse. Tokie pojūčiai gali būti siejami su periferine neuropatija – nervų pažeidimu. Manoma, kad tam tikri imuniniai mechanizmai, susiję su reakcija į glitimą, gali prisidėti prie šių simptomų, o griežtesnė beglutenė mityba kai kuriais atvejais padeda juos mažinti.
Sąnarių skausmas
Su glitimu susijusios būklės gali būti lydimos uždegiminių procesų organizme, todėl kai kurie žmonės jaučia sąnarių maudimą ar skausmą. Tyrimuose dalis neceliakiniu jautrumu glitimui sergančių asmenų taip pat nurodė sąnarių jautrumą.
Sausa oda ir bėrimai
Nors moksliniai duomenys šioje srityje nėra vienareikšmiai, kai kurie žmonės, jautrūs glitimui, mini sausą odą, bėrimus, aknę ar egzemos paūmėjimus. Svarbu atskirti šiuos nusiskundimus nuo specifinio bėrimo, kuris dažniau siejamas su celiakija ir pasireiškia intensyviai niežtinčiais, pasikartojančiais bėrimais bei pūslelėmis tam tikrose kūno vietose.
Vaisingumo sunkumai
Tyrimai rodo aiškesnį ryšį tarp celiakijos ir nepaaiškinamo nevaisingumo. Kalbant apie neceliakinį jautrumą glitimui, duomenys mažiau konkretūs, tačiau kai kurie darbai leidžia manyti, kad sąsaja gali egzistuoti. Vis dėlto pastojimo sunkumai dažniau būna susiję su kitais reprodukcinės sveikatos sutrikimais, todėl būtinas išsamus ištyrimas.
Ką daryti, jei įtariate, kad glitimas jums kenkia
- Nepradėkite beglutenės dietos „šiaip sau“, jei planuojate tirtis dėl celiakijos – pirmiau pasikonsultuokite ir atlikite tyrimus.
- Stebėkite simptomus ir jų ryšį su maistu: maisto dienoraštis dažnai padeda greičiau suprasti, kas provokuoja negalavimus.
- Jei pašalinus glitimą savijauta negerėja, verta kartu su gydytoju ieškoti kitų priežasčių, kurios gali imituoti glitimo netoleravimą.









