Skrydžio metu retai galvojame apie blogiausią scenarijų, tačiau avarinėje situacijoje laikas skaičiuojamas sekundėmis. Būtent tada išryškėja viena itin dažna keleivių klaida, kuri gali kainuoti brangiai ne tik jums, bet ir aplinkiniams.
Daugelis mūsų į saugos instruktažą žvilgtelime tik iš mandagumo. Visgi įgulos nariai avarinėms situacijoms ruošiami taip, lyg nuo to priklausytų gyvybė — nes kartais taip ir būna. Net jeigu didžioji dalis skrydžių praeina ramiai, evakuacijos scenarijus yra realus, todėl verta suprasti, kas iš tiesų svarbu, kai reikia kuo greičiau palikti lėktuvą.
Kaip greitai turi būti evakuojamas lėktuvas
Evakuacija turi vykti maksimaliai sparčiai. Aviacijoje taikomas vienas svarbiausių praktinių orientyrų: visus keleivius reikia išlaipinti per 90 sekundžių. Tai reiškia maždaug pusantros minutės, kad iš lėktuvo ištrūktų šimtai žmonių, dažnai patiriantys stresą, triukšmą, dūmus ar prastą matomumą.
Per šį trumpą laiką įgulos nariai turi atlikti daug veiksmų vienu metu: įvertinti situaciją, atidaryti avarinius išėjimus, aktyvuoti čiuožyklas, nukreipti keleivių srautus ir, jei reikia, fiziškai padėti žmonėms judėti link išėjimų. Todėl bet kas, kas sustabdo judėjimą salone, tampa rimta problema.
Dažniausia klaida evakuacijos metu
Viena labiausiai paplitusių klaidų — bandymas pasiimti rankinį bagažą. Evakuojantis taisyklė labai paprasta: daiktai lieka lėktuve. Net jei atrodo, kad kuprinėje ar lagamine yra „labai svarbu“, avarinėje situacijoje svarbiausia yra judėti į išėjimą be sustojimų.
Jus gali sudominti
Kodėl rankinis bagažas kelia riziką
- Gaištamas kritiškai svarbus laikas. Kai kažkas sustoja traukti krepšį iš lentynos ar bandyti jį užsimesti, už nugaros susidaro „kamštis“. Per kelias sekundes grūstis gali išaugti į pavojingą spūstį, ypač jei salone yra dūmų ar prastėja kvėpavimas.
- Didesnė pargriuvimo ir sužalojimų tikimybė. Bėgti ar greitai judėti su lagaminu ant ratukų, didele kuprine ar keliomis tašėmis — receptas netvarkai. Pakanka vieno užkliuvimo, kad nukristų žmogus ir užblokuotų praėjimą kitiems.
- Gresia avarinės čiuožyklos pažeidimas. Čiuožyklos skirtos žmonėms, o ne kietiems, aštrių detalių turintiems daiktams. Ratukai, rankenos, kieti kampai ar kiti elementai gali pradurti ar apgadinti čiuožyklą, o tada saugus nusileidimas tampa kur kas sudėtingesnis.
- Blogas pavyzdys kitiems. Streso metu žmonės linkę sekti minia. Jei vienas keleivis pradeda traukti bagažą, kiti gali nuspręsti daryti tą patį — ir tada prarandamos brangios sekundės visai eilei žmonių.
- Kyšant emocijoms, didėja konfliktų rizika. Avarinėje situacijoje įtampa ir taip didžiulė. Kai kas nors trukdo išeiti, kiti keleiviai gali supykti, pradėti stumdytis ar ginčytis, o tai dar labiau sulėtina bendrą judėjimą.
Trumpai tariant, daiktai yra pakeičiami, o žmonės — ne. Evakuacijos logika remiasi viena taisykle: judėjimas turi būti nenutrūkstamas.
Ar yra išimčių: ar galima pasiimti bent mažą krepšį?
Bendra rekomendacija aiški — ne. Evakuacijos metu nieko neimkite: nei lagamino, nei kuprinės, nei rankinės, jei tai verčia jus sustoti ar trukdo judėti. Net mažas krepšys gali tapti kliūtimi, jei dėl jo prarandate kelias sekundes arba užkliudote kitą žmogų.
Kaip pasiruošti, kad svarbūs dalykai būtų po ranka
Jeigu neramina mintis palikti esminius daiktus lėktuve, geriausia strategija — pasiruošti dar prieš bet kokią nenumatytą situaciją. Idėja paprasta: svarbiausi daiktai turi būti taip sudėti, kad jų nereikėtų ieškoti lentynoje ar traukti iš lagamino.
- Dokumentai ir būtiniausi daiktai laikomi vienoje vietoje, kurią pasieksite akimirksniu (pavyzdžiui, lengvai atsegamoje vidinėje kišenėje ar mažoje piniginėje).
- Telefonas ir kiti smulkūs svarbūs daiktai turėtų būti ten, kur nereikia keltis ir atsidarinėti bagažo virš galvos.
- Venkite „paskutinės minutės“ persidėjimų — kuo daugiau daiktų pasklidę po kelias vietas, tuo didesnė pagunda evakuacijos metu pradėti juos rinkti.
Ką daryti, jei nesate tikri, kaip elgtis
Evakuacijoje svarbiausia — klausyti įgulos nurodymų ir veikti pagal komandas. Neimkite daiktų ir nebandykite savarankiškai atidarinėti avarinių išėjimų, kol negaunate aiškaus nurodymo. Įgula vertina situaciją realiu laiku ir sprendžia, kuris išėjimas saugus, kur nukreipti srautą ir kada judėti.
Jei kada nors teks susidurti su avarine evakuacija, vienas geriausių „gyvybės įgūdžių“ yra paprastas: palikite viską ir išeikite kuo greičiau, netrukdydami kitiems.
