2024 m. vasaros olimpinės žaidynės vėl grąžina dėmesį į didžiausią pasaulio sporto renginį. Nors šiuolaikinės žaidynės vyksta nuo 1896-ųjų, jų ištakos siekia maždaug 3 000 metų, todėl per laiką susikaupė daugybė netikėtų faktų, keistų tradicijų ir įdomių užkulisių. Žemiau – atrinktos detalės, kurios padeda kitaip pažvelgti į olimpines žaidynes ir pasiruošti stebėti kovą dėl aukso.
- 1.Kur vyksta 2024 m. žaidynės: ne tik sostinėje
- 2.Paryžiaus olimpinė istorija: trečias kartas
- 3.Prieš startą – ilgas deglų kelias
- 4.Atidarymo ceremonija: ne stadionas, o upė
- 5.Kiek kainuoja olimpinė vasara mieste
- 6.Kaip dauguma žmonių stebi olimpines žaidynes
- 7.Rungčių kaita: mažiau nei anksčiau, bet vis dar daug
- 8.Šiandien keista, kadaise normalu: netikėtos rungtys istorijoje
- 9.Ar įmanoma laimėti medalius ir vasarą, ir žiemą?
- 10.Olimpiniai talismanai: tradicija, kuri kartais atrodo keistai
- 11.Olimpinis kaimelis ir realybė už arenų ribų
- 12.Ne visi olimpiečiai gyvena tik iš sporto
- 13.Kas šiemet gali tapti žaidynių veidu
Kur vyksta 2024 m. žaidynės: ne tik sostinėje
Nors pagrindinis olimpinis epicentras yra Paryžius, varžybos išsisklaido gerokai plačiau. Iš viso dalis rungčių vyksta kituose Prancūzijos regionuose, o toliausiai nuo sostinės nukeliavo banglenčių sportas – jis surengtas Tahityje, Prancūzijos Polinezijoje, Pietų Ramiajame vandenyne. Atstumas iki šeimininkų miesto siekia apie 9 750 mylių, ir tai laikoma rekordu pagal nuotolį nuo olimpinio „centro“.
Paryžiaus olimpinė istorija: trečias kartas
2024-ieji žymi trečią kartą, kai Paryžius priima vasaros olimpines žaidynes. Antrąsias moderniąsias žaidynes miestas rengė 1900 m., o vėliau – 1924 m. Taip Paryžius susilygino su Londonu pagal vasaros žaidynių šeimininkavimo kartų skaičių. Tiesa, jau 2028 m. dar vienas miestas pasieks trečią kartą, todėl rekordas taps dalijamas trijų šeimininkų.
Prieš startą – ilgas deglų kelias
Olimpinė estafetė prasideda Graikijoje, taip simboliškai pagerbiant senųjų žaidynių lopšį. Ši tradicija atsispindi ir atidarymo ceremonijoje: šalių parade Graikija įžengia pirma, o šeimininkė – paskutinė. Deglas uždegamas pavasarį, tuomet pasiekia Prancūziją ir keliauja per šalį bei jos teritorijas. Maršrute dalyvauja apie 10 tūkst. nešėjų, o estafetė aplanko daugiau nei 400 miestų ir miestelių.
Atidarymo ceremonija: ne stadionas, o upė
2024 m. ceremonija išsiskiria tuo, kad sportininkai, tikėtina, neis tradiciniu maršu per stadioną. Vietoj to planuojama, jog delegacijos plauks valtimis Senos upe link pagrindinių miesto simbolių. Taip pat numatytas ir nemokamas patekimas su kvietimais, nors geriausios vietos kainavo itin brangiai: paskutiniai bilietai buvo beveik po 3 000 JAV dolerių už vienetą.
Kiek kainuoja olimpinė vasara mieste
Didelis renginys mieste beveik visada reiškia kainų šuolį. Skaičiuojama, kad trumpalaikės nuomos kainos Paryžiuje per žaidynes daugiau nei padvigubėjo: vidurkis pakilo maždaug nuo 435 iki 932 JAV dolerių už naktį. Panašiai brango ir kasdienės paslaugos, pavyzdžiui, kelionės metro – bilietų kainos per žaidynes turėjo beveik dvigubėti.
Šuoliai fiksuoti ir viešbučiuose: kai kurie baziniai kambariai, kurie įprastai kainuodavo apie 97–215 JAV dolerių, žaidynių laikotarpiu buvo siūlomi maždaug už 431–755 JAV dolerius. Brangūs ne tik nakvynės variantai – nemažai kainuoja ir bilietai į varžybas: kai kurių rungčių pigiausios vietos (minėtu laikotarpiu) siekė apie 950 JAV dolerių.
Kaip dauguma žmonių stebi olimpines žaidynes
Nors žaidynės sutraukia minias į arenas, daugiausia žiūrovų jas mato per televiziją ir transliacijų platformas. Televizijos tinklai investuoja milžiniškas sumas į transliavimo teises, o eteryje paprastai rodomos valandos tiesioginių transliacijų kasdien, papildomai pateikiant svarbiausių akimirkų apžvalgas vakarais.
Rungčių kaita: mažiau nei anksčiau, bet vis dar daug
Olimpinių rungčių skaičius laikui bėgant keičiasi. 2020 m. Tokijo žaidynėse buvo 339 rungtys, o Paryžiuje jų kiekis sumažintas iki 329. Kartu pasitraukė kai kurios sporto šakos: pavyzdžiui, karatė, taip pat beisbolas, kurio tvarkaraštis kertasi su profesionalių lygų sezonu. Užtat 2024 m. yra ir naujovė – debiutuoja „breaking“, dažniau žinomas kaip breiko šokis. Iki šiol olimpinėse žaidynėse jokia šokio sporto forma nebuvo įtraukta.
Šiandien keista, kadaise normalu: netikėtos rungtys istorijoje
Per olimpinių žaidynių raidą programoje buvo pasirodę labai neįprastų disciplinų. Tarp jų – sinchroninis plaukimas vienam, dvivietis dviratis, virvės traukimas, skrydis oro balionu ar net kliūčių rungtis baseine. Dar įdomiau tai, kad 1912–1948 m. medaliai buvo skiriami ir už meninius pasiekimus: varžėsi dailininkai, skulptoriai, architektai, rašytojai bei kompozitoriai.
Ar įmanoma laimėti medalius ir vasarą, ir žiemą?
Tai reta, bet įmanoma: istorijoje yra šeši sportininkai, kurie iškovojo medalius tiek vasaros, tiek žiemos žaidynėse. Vienas naujausių pavyzdžių – sportininkas, pelnęs sidabrą greitojo čiuožimo estafetėje 2014 m. ir vėliau medalį beisbolo varžybose 2021 m. Išskirtinis atvejis yra sportininkė, kuri sugebėjo parsivežti medalius iš abiejų sezonų tais pačiais metais (1988 m.) – greitajame čiuožime ir dviračių sprinto rungtyje. Kadangi nuo 1994 m. vasaros ir žiemos žaidynės rengiamos skirtingais metais, tokį pasiekimą pakartoti tapo gerokai sunkiau.
Olimpiniai talismanai: tradicija, kuri kartais atrodo keistai
Nuo 1968 m. olimpiniai talismanai tapo neatsiejama žaidynių dalimi. Dažniausiai tai antropomorfiniai personažai, kurie turėtų atspindėti šeimininkės kultūrą ar istoriją. 2024 m. pasirinktas simbolis – frygų kepurė, siejama su Prancūzijos revoliucijos laikotarpiu. Ankstesnėse žaidynėse taip pat būta sunkiai apibūdinamų ar net vienaakių, į fantastinius personažus panašių talismanų.
Olimpinis kaimelis ir realybė už arenų ribų
Varžybos – tik dalis olimpinės patirties. Viena iš nuolat iškylančių temų yra sportininkų asmeninis gyvenimas ir romantiški nuotykiai žaidynių metu. Yra buvę teiginių, kad didelė dalis atletų per olimpinį laikotarpį užmezga intymius santykius, o vienose iš ankstesnių žaidynių organizatoriai išdalijo tiek daug prezervatyvų, kad vidutiniškai teko po kelias dešimtis vienam sportininkui.
Ne visi olimpiečiai gyvena tik iš sporto
Nors olimpiniai dalyviai pasauliui atrodo kaip visą laiką sportui atsidavę profesionalai, realybė neretai kitokia. Dalis atletų lygiagrečiai dirba įprastus darbus, kad galėtų finansuoti treniruotes ir pragyvenimą. Tarp pavyzdžių minimi sportininkai, kurie tuo pačiu yra universitetų dėstytojai, gydytojai ar net verslų bendrasavininkiai. Tai primena, kad kelias į olimpines starto linijas dažnai paremtas ne tik talentu, bet ir kasdieniu darbu už sporto ribų.
Kas šiemet gali tapti žaidynių veidu
Kiekviena olimpiada turi savo herojus. 2024 m. tarp ryškiausių vardų minimi plaukimo, gimnastikos ir krepšinio lyderiai, o lengvojoje atletikoje ypač daug dėmesio krypsta į 400 m barjerinio bėgimo žvaigždę, kuri pastaraisiais metais nuolat gerina savo pačios pasaulio rekordą ir laikoma viena iš favoričių keliuose startuose. Jei rezultatai Paryžiuje bus tokie, kokių tikimasi, ši olimpiada gali būti prisimenama būtent per jos pasirodymus.
