Žalios šunų akys pasitaiko retai, tačiau kai kurių veislių atstovai (ar jų mišrūnai) jas turi dažniau nei kiti. Akys šuniui yra ne tik „graži detalė“: pagal žvilgsnį ir akių spalvą neretai galima numanyti ir genetines ypatybes. Nors dauguma šunų turi rudas akis, kai kurie išsiskiria žalsvais, smaragdiniais ar gelsvai žaliais atspalviais.
Kodėl kai kurių šunų akys būna žalios?
Akių spalvą, kaip ir žmonėms, lemia genetika. Dauguma šunų turi įvairių rudų atspalvių akis, nes jų rainelėje (akių spalvą lemiančioje dalyje) gaminamas rudas pigmentas – eumelaninas. Kai eumelanino kiekis mažesnis, akys gali atrodyti žalsvos, o kai jo nėra visai – dažniau pasitaiko mėlynos akys.
Žalsvą atspalvį gali sustiprinti ir genetinis derinys, kuris slopina juodo pigmento pasireiškimą visame kūne. Dėl to neretai pastebėsite bendrą dėsningumą: šunys, kurių akys linkusios į žalią spalvą, dažnai būna šokoladinio, rudo ar „kepenų“ atspalvio kailio, o nosis – ruda, o ne juoda. Šis „rudo pigmento“ rinkinys dažnai keliauja kartu.
Svarbu ir tai, kad tas pats genetinis „paketas“ kai kuriems šunims gali duoti ne žalias, o mėlynas akis, todėl ne visi genų nešiotojai turės būtent žalią atspalvį.
Ar žalios akys šunims yra retos?
Taip, jos laikomos retomis. Tikslių, oficialių statistinių duomenų, kiek šunų turi žalias akis, paprastai nepateikiama, tačiau bendra tendencija aiški: tai ne dažnas reiškinys. Be to, šuniukams žalsvas atspalvis pasitaiko dažniau, o augant jis neretai pereina į gintarinę (amber) spalvą.
Šunų veislės, kurioms dažniau pasitaiko žalsvos akys
Žemiau – veislės (ir kai kuriais atvejais mišrūnai), kurių atstovai labiau linkę turėti žalias arba žalsvas akis. Vis dėlto kiekvienas šuo individualus: net ir „tinkamos“ veislės šuo dažnai turės rudas, lazdyno ar mėlynas akis.
Amerikiečių stafordšyro terjeras
Ši veislė laikoma viena iš tų, kur žalsvos akys gali pasitaikyti dažniau nei daugumai kitų grynaveislių šunų. Visgi normalu, jei akys bus mėlynos, rudos ar lazdyno spalvos. Tai protingi, socialūs, ištikimi šunys, dažnai apibūdinami kaip švelnūs šeimos draugai, nors iš išorės gali atrodyti griežtesni. Jiems būdingas raumeningas sudėjimas ir blizgus kailis, kurio spalvos gali būti įvairios.
Pomskis
Pomskis – mišrūnas, kuris atsiranda sukryžminus pomeranijos špicą ir sibiro haskį. Būtent šio tipo šunims žalsvos akys taip pat pasitaiko gana dažnai, nors lygiai taip pat gali būti mėlynos, rudos arba skirtingų spalvų (heterochromija). Pomskiai paprastai būna nedideli, su riesta uodega ir daug energijos – jiems reikia žaidimų, protinių užduočių ir reguliaraus aktyvumo.
Australų aviganis
Australų aviganiai neretai turi heterochromiją – vieną akį mėlyną, kitą rudą ar žalsvą. Tai darbiniai, ganymo grupei priskiriami šunys, kuriems būtina veikla, dresūra ir iššūkiai. Be pakankamos fizinės ir protinės apkrovos jie gali greitai nuobodžiauti.
Veimaraneris
Veimaraneriai atpažįstami iš sidabriškai pilko kailio ir išraiškingų akių, kurios gali būti gintarinės, melsvai pilkos ar žalsvos. Istoriškai tai medžiokliniai šunys, todėl jie mėgsta bėgimą ir aktyvumą. Jei energija neišnaudojama, namuose gali pasireikšti stiprus susijaudinimas ir „lėkiojimas ratais“.
Borderkolis
Borderkoliai – itin protingi ir darbštūs ganymo šunys. Kartais jų akys gali turėti ryškesnį žalsvą atspalvį. Jie nėra „tik trumpam pasivaikščiojimui“ – dažniau jiems reikia tikslingo sporto, užsiėmimų ar šunų sporto veiklų, kad jaustųsi gerai.
Labradoro retriveris
Pagal grynaveislių standartus labradorai paprastai neturi žalių akių, tačiau dėl dažnų mišrinimų pasitaiko labradoro tipo šunų su gelsvai žaliu atspalviu. Labradorai garsėja draugiškumu, lengvu dresavimu ir noru bendradarbiauti, todėl dažnai pasirenkami įvairiems pagalbiniams darbams.
Taksas
Taksai lengvai atpažįstami iš pailgo kūno ir trumpų kojų, o kai kuriems jų pasitaiko ir žalsvos akys. Iš prigimties tai smalsūs, savarankiški šunys, išvesti medžioklei, todėl gali būti užsispyrę. Nors ne visada siekia nuolatinio žaidimo, pasivaikščiojimus paprastai vertina.
Anglų springerspanielis
Ilgesnis kailis, nulėpusios ausys ir švelni išraiška – dažni šios veislės bruožai, o žalsvos akys kai kuriems atstovams taip pat pasitaiko. Šie šunys dažnai apibūdinami kaip paklusnūs, žaismingi ir linkę įtikti žmogui. Net gyvenant mažesnėje erdvėje jiems svarbu gauti pakankamai judėjimo, ypač ilgesnių pasivaikščiojimų.
Čihuahua
Čihuahua – maži, bet drąsūs šunys, kuriems kartais pasitaiko žalsvos ar žalsvai lazdyno akys. Jie gali būti temperamentingi ir balsingi, mėgstantys dėmesį. Ankstyvas ugdymas ir dresūros pagrindai čia itin svarbūs, kad mažas šuo netaptų „namų valdovu“.
Vokiečių dogas
Vokiečių dogai įspūdingi savo ūgiu ir svoriu, todėl akių spalva dažnai lieka antrame plane. Vis dėlto ir jiems kartais pasitaiko žalsvo atspalvio akys. Dažniausiai tai ramūs, draugiški, patikimi šunys, kuriems svarbus artimas ryšys su šeima.
Ką verta žinoti prieš renkantis žalsvakių šunį?
- Akių spalva gali keistis. Šuniukų akys dažnai tamsėja arba šiltėja iki gintarinės spalvos augant.
- Spalva dažnai siejasi su kailio ir nosies pigmentu. Žalsvos akys dažniau pasitaiko šunims su „rudų atspalvių“ genetika.
- Temperamentas ir aktyvumo poreikis svarbiau už spalvą. Daugelis veislių šiame sąraše yra energingos ar labai protingos, todėl joms reikia veiklos, o ne vien gražios išvaizdos.
