Vanduo pats savaime „nepasensta“, tačiau laikui bėgant gali pasikeisti jo kokybė ir saugumas – ypač jei jis ilgai laikomas plastikinėje taroje arba netinkamomis sąlygomis. Todėl klausimas „ar vanduo turi galiojimo laiką?“ iš tiesų dažniau yra klausimas apie pakuotę, laikymo aplinką ir rizikas, kurios atsiranda bėgant laikui.
- 1.Ar vanduo turi galiojimo laiką?
- 2.Kodėl „pasensta“ ne vanduo, o butelis?
- 3.Kaip laikymo vieta gali pakeisti vandens skonį ir kvapą?
- 4.Kiek realiai „galioja“ fasuotas vanduo?
- 5.Ar galima susirgti išgėrus seno vandens?
- 6.Kaip atpažinti, kad vandens geriau negerti?
- 7.Ar užvirinimas padaro „pasenusį“ buteliuotą vandenį saugų?
- 8.Kaip teisingai laikyti vandenį atsargoms?
- 9.Ką verta prisiminti trumpai
Ar vanduo turi galiojimo laiką?
Vieno universalaus atsakymo nėra – daug kas priklauso nuo vandens kilmės ir to, kaip jis laikomas. Kai kurie gamintojai ant butelių spausdina „geriausias iki“ datą, tačiau pati žyma ne visada reiškia, kad vanduo po tos datos automatiškai tampa nesaugus.
Svarbu tai, kad fasuotas (pramoniniu būdu išpilstytas) vanduo, jei pagamintas laikantis kokybės reikalavimų ir laikomas neatidarytame, sandariai uždarytame inde, teoriškai gali išlikti tinkamas labai ilgai. Tuo tarpu iš čiaupo prisipiltas vanduo, laikomas atsargoms, paprastai laikomas mažiau patikimu ilgalaikiam saugojimui, todėl rekomenduojama jį atnaujinti maždaug kas pusmetį.
Kodėl „pasensta“ ne vanduo, o butelis?
Net jei neatidarytame butelyje mikroorganizmų dauginimosi rizika yra maža, ilgai laikomas vanduo plastikinėje pakuotėje gali įgyti kitą problemą: į vandenį gali pereiti tam tikros medžiagos iš plastiko. Dažniausiai mažesni buteliai gaminami iš PET plastiko, o didesnės talpos (pvz., vandens aparatams) – iš didesnio tankio polietileno.
Kuo ilgiau vanduo stovi pakuotėje, tuo didesnė tikimybė, kad labai mažais kiekiais į jį migruos tam tikri junginiai. Tyrimai rodo, kad šis procesas ypač suaktyvėja, kai buteliai laikomi karštyje arba saulės atokaitoje – pavyzdžiui, automobilyje, prie lango ar karštoje sandėliavimo patalpoje. Tarp aptariamų junginių tyrimuose minimi antimonas ir bisfenolis A (BPA), siejami su įvairiais nepageidaujamais poveikiais sveikatai.
Jus gali sudominti
Kaip laikymo vieta gali pakeisti vandens skonį ir kvapą?
Plastikas nėra visiškai „nepralaidus“ – talpa gali minimaliai praleisti aplinkos kvapus. Jei vandens buteliai laikomi šalia dažų skiediklių, valiklių ar kitų stipriai kvepiančių cheminių medžiagų, garai gali paveikti vandens skonį ar kvapą. Tai nebūtinai reiškia apsinuodijimą, tačiau dažnai yra aiškus ženklas, kad produktas buvo laikomas prastomis sąlygomis.
Retais atvejais, kai butelis ilgai būna tiesioginėje saulėje ar aukštoje temperatūroje, gali atsirasti ir matomų pokyčių – pavyzdžiui, apnašų, dumblių ar pelėsio požymių.
Kiek realiai „galioja“ fasuotas vanduo?
Nors tai gana sąlyginis skaičius, nemažai gamintojų ant butelių nurodo maždaug 2 metų laikotarpį. Tokia data dažnai labiau susijusi su kokybės užtikrinimu ir atsargumo principu, o ne tiksliu momentu, nuo kada vanduo tampa netinkamas.
Praktikoje kuo ilgiau butelis laikomas, tuo daugiau įtakos turi šie veiksniai:
- ar pakuotė patyrė kaitrą (saulę, karštą automobilį, šilumos šaltinius);
- ar vanduo buvo laikomas šalia cheminių medžiagų;
- kiek laiko vanduo iš viso buvo pakuotėje.
Ar galima susirgti išgėrus seno vandens?
Teoriškai – taip, bet praktikoje tai nėra dažna situacija, jei vanduo buvo laikomas normaliai. Didžiausia rizika paprastai kyla tada, kai:
- vanduo ilgai stovėjo karštyje ar tiesioginėje saulėje;
- butelis buvo laikomas šalia stiprių chemikalų;
- vanduo jau atidarytas ir ilgai laikytas netinkamomis sąlygomis.
Kasdieniam naudojimui paprasta taisyklė tokia: pirkite vandens tiek, kiek realiai suvartosite per protingą laiką, neatidarytą laikykite vėsiai ir tamsiai, o atidarytą – geriausia šaldytuve.
Kaip atpažinti, kad vandens geriau negerti?
Jei kyla abejonių, pasikliaukite pojūčiais ir išvaizda. Verta atsisakyti vandens, jei pastebite bent vieną iš šių požymių:
- neįprastas kvapas;
- keistas ar „plastikinis“ skonis;
- drumstumas;
- matomi pelėsio ar dumblių požymiai;
- išsipūtęs, deformuotas butelis;
- pakitusi spalva.
Ar užvirinimas padaro „pasenusį“ buteliuotą vandenį saugų?
Užvirinimas gali sumažinti mikrobiologinę riziką, tačiau jis nepašalina cheminių medžiagų, kurios galėjo patekti iš suirusios ar karštyje „pavargusios“ plastikinės pakuotės. Jei vanduo ilgai laikytas prastomis sąlygomis arba aiškiai pakitęs jo kvapas, skonis ar išvaizda, saugiau jo nevartoti.
Kaip teisingai laikyti vandenį atsargoms?
Ilgalaikiam laikymui svarbiausios sąlygos paprastos: vėsa, tamsa ir atokiau nuo chemikalų. Komercinį (pirktinį) buteliuotą vandenį geriausia laikyti kambario temperatūroje arba vėsiau, be tiesioginės saulės ir ne šalia buitinės chemijos.
Jeigu atsargoms laikote iš čiaupo pripiltą vandenį, praktiška turėti švarius, sandariai uždaromus butelius, užrašyti pripylimo datą ir tokias atsargas atnaujinti maždaug kas 6 mėnesius. Jei vanduo imamas iš šulinio ar kito neapdoroto šaltinio, vien laikymo nepakanka – tokiu atveju reikia užtikrinti tinkamą dezinfekciją prieš sandėliuojant.
Ką verta prisiminti trumpai
- Neatidarytas buteliuotas vanduo dažniausiai išlieka tinkamas ilgai, jei laikomas vėsiai ir tamsiai.
- Didžiausią įtaką kokybei daro plastiko sąlytis su karščiu ir saulės šviesa.
- Laikymas šalia chemikalų gali pakeisti vandens kvapą bei skonį.
- Jei vanduo atrodo, kvepia ar skamba „ne taip“, geriau jo negerti.
