Kasmetinis prestižinis šunų konkursas vyksta jau daugiau nei šimtmetį – nuo 1877-ųjų. Per šį laiką daugybė keturkojų varžėsi dėl pagrindinio prizo, tačiau kai kurios veislės nė karto netapo geriausios. Kodėl taip nutinka, kad populiarūs šeimos numylėtiniai, tokie kaip Labradoro ar auksaspalviai retriveriai, vis lieka be laurų? Panagrinėkime galimas priežastis.
Pamėgtos veislės, kurios vis dar laukia pergalės
Šunų augintojai dažnai įsivaizduoja, kad titulas atiteks būtent geriausiai pažįstamam, populiariam šuniui. Štai, pavyzdžiui, kasdieniniu namų simboliu laikomi auksaspalviai retriveriai jau ilgą laiką populiarūs šeimose, tačiau nė karto nelaimėjo svarbiausio konkurso. Panašiai sekasi ir kitoms šunų veislėms – tokioms kaip čihuahua, labradoro retriveriai, taksai, buldogai, rotveileriai ar šiczu. Dideliam daugelio nuostabai, šios veislės nuolat lieka konkurso šešėlyje.
Kodėl dažniau triumfuoja kai kurios veislės?
Vieni šunys vis vėl pasiekia pergalę, o kiti – nė karto. Konkursuose nuolatos laimi terjerai, spanieliai, pudeliai ar bokseriai. Ryškiausias pavyzdys – vieliniai foksterjerai, ne kartą tapę nugalėtojais ir susižėrę daugiausia pagrindinių apdovanojimų.
Žvilgsnis į teisėjų kriterijus
Vertinant konkurso dalyvius, teisėjai ieško ypatingų savybių, kurie padėtų šuniui išsiskirti iš kitų. Pastebima, jog svarbu ne tik veislės populiarumas ar charakteris – didelę reikšmę turi tai, kaip šuo atrodo parodoje: jo laikysena, išraiška, judėjimas. Teisėjų akį dažniausiai patraukia vadinamosios „efektingos“ – akį traukiančios – veislės.
Išskirtinumas – sėkmės garantas
Kai kurios šunų veislės iš prigimties „spindi“, todėl natūraliai patraukia žiūrovų ir teisėjų dėmesį. Tuo tarpu tokie šunys kaip labradorai, nors ir mylimi, yra dažni bei įprasti, todėl gali pasirodyti nepakankamai įsimintini. Dažnai teisėjai savo vaizduotėje turi idealų tos veislės atstovo tipažą – šuo, kuris atitinka arba netgi pranoksta šį įvaizdį, ir tampa favoritais.
Ar populiarumas gali tapti kliūtimi?
Pasirodo, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl kai kurie populiarūs šunys nesulaukia dėmesio, – būtent jų populiarumas. Per dažnas atstovavimas ir įprasti bruožai gali nublankinti parodos kontekste, kur ieškoma kažko ypatingesnio. Taigi, tai, kas mėgstama daugelio, gali nesurašyti taškų kitų profesionalų akyse – jie ieško išraiškingumo ir charizmos.
Ką reiškia veislės standartas?
Kiekvienas konkurso dalyvis vertinamas pagal tam tikros veislės standartą – iš anksto apibrėžtą savybių, išvaizdos ir elgesio rinkinį. Tai reiškia, kad, tarkime, visi beaglių atstovai bus vertinami pagal tuos pačius kriterijus, nepriklausomai nuo kitų konkurso dalyvių. Tačiau, vertinant plačiai paplitusias veisles, kyla sunkumų dėl smulkių skirtumų, kurie atsiranda regionuose ar laikui bėgant. Tai apsunkina tobulos veislės interpretaciją, todėl mažiau populiarioms veislėms gali būti lengviau nustatyti atitiktį standartui.
Teisėjo patirtis ir asmeninis požiūris
Net ir didžiausi profesionalai yra žmonės, todėl jų žinios apie konkrečias veisles gali skirtis. Kartais nulemia ir atsitiktinumas, nes ne kiekvienas teisėjas žino visų veislių niuansus. Personalinės simpatijos, grožio suvokimas ir individualus požiūris taip pat turi įtakos, todėl nebūtinai visuomet laimi objektyviai geriausias šuo.
Ar situacija keisis?
Mažai tikėtina, kad situacija greit pasikeis. Kol tokios veislės kaip labradoro retriveriai ar čihuahua išliks populiarios kasdieniame gyvenime, jų šansai tapti pagrindiniais laureatais konkursuose ir toliau išliks minimalūs. Visgi, kiekvienais metais žiūrovai laukia netikėtumų ir galbūt ateityje pamatysime naujus favoritus.
