Augintinių turėtojai dažnai ieško būdų, kaip sumažinti savo šuniukų niokojančius kramtymo įpročius. Ieškodami sprendimo, kartais išleidžiama daug pinigų įvairiausiems žaislams ar skanėstams. Mūsų atveju, džiaugiamės radę paprastą ir nebrangų būdą natūraliam šuns norui kramtyti patenkinti, kuris, pasirodo, buvo kur kas veiksmingesnis nei visa kita, išbandyta iki tol.
Nuo sunaikintų batų iki apgraužtų baldų
Kai namuose atsirado keturių mėnesių mišrūnė, tapo aišku, kad šis šuniukas nėra panašus į ankstesnius mūsų ramų gyvenimą mėgstančius augintinius. Kiekvieną dieną teko skaičiuoti dar vieną nuniokotų daiktų nuostolį – iš pradžių buvo sužymėtos šlepetės ir sportiniai bateliai, vėliau – vyro avalynė, kartais net pagalvės.
Tačiau labiausiai mūsų augintinei patiko mediena – stalų, kėdžių ir spintelių kojos buvo tapusios kramtymo objektu. Visi bandymai atpratinti ją nuo šio įpročio treniravimo pagalba nesulaukė rezultato. Skaičiuojant nuostolius, jie siekė apie 400 eurų, todėl nusprendėme ieškoti efektyvesnio sprendimo.
Išbandyti žaislai ir kramtukai
Iš pradžių bandytas kelias prasidėjo nuo minkštų žaislų pirkimo. Senajam šeimos šuniui minkšti žaislai išlikdavo ilgai, tačiau naujajai augintinei jie netruko virsti plunksnų debesiu kambariuose. Nepaisant linksmybių, pripažinome, kad nuolat rinkti smulkius žaislų likučius nėra gera išeitis – minkštus žaislus teko pamiršti.
Pereinant prie kietų kramtomųjų žaislų – įvairių kaulų ar natūralių gyvūninių kramtukų – paaiškėjo, kad šie arba visai nesudomindavo, arba būdavo sudorojami akimirksniu. Nė viena prekė neištverdavo ilgiau kaip 15–20 minučių.
Netikėtas atradimas – sūrio kramtukai
Kartą per pasivaikščiojimą su šunimi kito šeimininko patarimu susidomėjome Himalajų sūrio kramtukais. Tai kietas skanėstas, pagamintas iš jakų ir karvių pieno pagal senovinį Himalajų receptą – be dirbtinių priedų ar konservantų. Dar viena maloni staigmena – gana nedidelė kaina, priklausomai nuo dydžio, – apie 5–10 eurų.
Vos tik parsinešus šį kramtuką namo, mūsų augintinė su dideliu susidomėjimu jį apuostė ir iš karto pradėjo kramtyti. Šį kartą viskas buvo kitaip – žaislas išliko beveik nepakitęs net ir po pusvalandžio. Prieš tai visi žaislai sunykdavo daug greičiau, tačiau šis užsiėmimas truko ištisas valandas ir net visą savaitę. Tai buvo didžiulė staigmena – pagaliau atradome sprendimą, kuris išlaikė šuns dėmesį ilgą laiką.
Kasdienė ramybė namuose
Praėjus keliems mėnesiams nuo Himalajų sūrio atradimo, paaiškėjo, kad šios kramtomosios lazdos tapo nepakeičiama mūsų šuns užimtumo dalimi. Šuo didžiąją dienos dalį kantriai kramto savo sūrio lazdą, o baldai ir avalynė liko ramybėje. Kartais paliekame kelis kramtukus skirtingose vietose, jog susidomėjimas išliktų ilgiau.
Netikėtas paskutinis siurprizas
Kai kramtukas sumažėja iki vos keletos likučių, galite duoti augintiniui papildomo džiaugsmo: užtenka pusvalandžiui mažą likutį pamerkti į vandenį, tada pakaitinti mikrobangų krosnelėje – jis išsipučia, primena didelį traškų sūrio kąsnelį. Tai tampa ypatingu savaitės akcentu mūsų šuniui – džiugus „šokis“ ir džiaugsmas gavus šią traškią staigmeną, kurią šuo nešasi į kitą kambarį pasimėgauti atskirai.
Šis paprastas atradimas tapo tikru išsigelbėjimu – ramybė namuose, patenkintas augintinis ir sutaupyti pinigai. Jeigu jūsų šuo mėgsta kramtyti, verta išbandyti šį būdą.
